Ketvirtadienis, gegužės 17 d. (Sofija, Bulgarija). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su dar 27 Europos Sąjungos šalių bei Albanijos, Serbijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Kosovo, Bosnijos ir Hercogovinos vadovais dalyvauja ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikime.
Toks aukšto lygio ES ir 6 Vakarų Balkanų valstybių susitikimas surengtas pirmą kartą per 15 metų nuo Salonikų susitikimo, kuriame šioms šalims buvo suteikta ES narystės perspektyva.
Susitikime planuojama priimti ES Sofijos deklaraciją, kurioje pakartojama parama šešių valstybių europinės integracijos siekiui ir nubrėžti bendradarbiavimo prioritetai.
Šalies vadovė pabrėžė, jog europietiškas, taikus ir stabilus Vakarų Balkanų regionas – tai visos ES ir Lietuvos interesas. Prieš kelis dešimtmečius karo nualintos valstybės šiandien renkasi europietiškos raidos kelią. Jų indėlis ypač svarbus atremiant saugumo iššūkius: stabdant nelegalios migracijos srautus, kovojant su terorizmu ir ekstremizmu, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Sofijos deklaracijoje pabrėžiama, kad ES ir Vakarų Balkanų šalys imsis bendrų veiksmų užtikrinant sienų apsaugą, atremiant kibernetines atakas bei kitas hibridines grėsmes.
Dar viena svarbi bendradarbiavimo sritis – regiono sujungiamumo su Europos transporto ir energetikos tinklais stiprinimas. Deklaracijoje pabrėžiama, kad bus parengtas naujų jungčių projektų sąrašas ir numatyta parama jiems įgyvendinti. Taip pat siekiama integruoti Vakarų Balkanų energetikos rinką į bendrą ES rinką, prijungti šias valstybes prie ES energetikos sąjungos. Transporto srityje ketinama pasirašyti Transporto bendrijos sutartį ir parengti geležinkelių strategiją.
Taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas teisės viršenybės, socialinės ir ekonominės politikos, skaitmeninės darbotvarkės srityse. Deklaracijoje pabrėžiama ir gerų kaimyninių tarpusavio santykių svarba bei būtinybė rasti sutarimą dėl Kosovo klausimo.
Lietuva palaiko Vakarų Balkanų europinės integracijos siekį. Tačiau narystė ES priklausys nuo to, kaip sparčiai bus įgyvendinamos reformos, ir nuo šalių kandidačių pasiryžimo laikytis europinių vertybių bei vykdyti jas atitinkančią užsienio ir saugumo politiką.
Šiuo metu tik Juodkalnija ir Serbija yra oficialiai pradėjusios derybas dėl narystės ES. Tačiau pastaroji prisijungia tik prie kas antros ES pozicijos užsienio ir saugumo klausimais.
Lietuva taip pat prisideda prie taikos ir stabilumo užtikrinimo Vakarų Balkanų regione. Mūsų šalies kariai nuo 1998 m. dalyvauja įvairiose ES, ESBO ir NATO misijose Albanijoje, Kosove, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje.