Seimas pritarė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1391(2) balsavimo rezultatai: 81 – už, nė vieno prieš, 16 – susilaikė) ir lydimojo – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1392(2), balsavimo rezultatai: 91 – už, nė vieno prieš, du – susilaikė), kuriais aiškiau reglamentuojami žmogaus palaikų vežimo klausimai ir nustatoma atsakomybė už įstatymo reikalavimų pažeidimus.
„Buvo atliktas visuomeninės organizacijos tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad per 80 proc. vykdomos veiklos, susijusios su žmonių palaikų laidojimu, yra šešėlyje. Šio įstatymo pakeitimu ir siekiama ištraukti kuo daugiau veiklos iš šešėlio, kad ji būtų reglamentuota. Tiek gyventojams, tiek pačiam verslui būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos, kad ši veikla būtų pakankamai maksimaliai skaidri“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Priimtomis pataisomis patikslinta termino „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ apibrėžtis; žmogaus palaikų gabenimo reikalavimai: žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti reikalavimai ir žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimai; patikslintos laidojimo paslaugų teikėjo pareigos, atvejai, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus.
Taip pat įtvirtinta administracinė atsakomybė fiziniams ir ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už kremavimo veiklos vykdymą be licencijos, už žmogaus palaikų kremavimą esant aplinkybėms, kai privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą, už kremavimo atvejų neregistravimą arba registravimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą, už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.
Pataisos įsigalios 2019 m. gegužės 1 d.