Seimas, 96 parlamentarams balsavus už, vienam – prieš ir 4 susilaikius, po svarstymo pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-1453(2) ir lydimiesiems projektams: Transporto lengvatų įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-1454(2) ir naujos redakcijos Tikslinių kompensacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1455(2), kuriais siekiama optimizuoti neįgaliųjų specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą, tikslinių kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimą, mokėjimą ir kontrolę. Kartu numatoma įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendaciją panaikinti neįgaliuosius diskriminuojančią nedarbingo asmens sąvoką, sudaryti prielaidas efektyviam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbui, sumažinti korupcijos rizikos veiksnius Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikloje.
Atsisakant sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“ vartojimo siūloma nustatyti, kad darbingumas įvertinamas procentais. Numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,nedarbingas“ atstotų sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, sąvoką ,,iš dalies darbingas“ atstotų sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacija ir panaikinta neįgaliuosius diskriminuojanti nedarbingo asmens sąvoka. Asmens darbingumas būtų vertinamas procentais (5 punktų intervalu) ir neskirstomas į atskiras grupes, t. y. asmuo, kurio darbingumo lygis 0–55 proc., būtų laikomas neįgaliuoju.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti specialiųjų poreikių lygio nustatymą, apibrėžti specialiųjų poreikių lygio sąvoką kaip asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastą, nustatytą atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius.
Siūloma nustatyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba dalyvautų formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką ne tik neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių, bet ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo srityje.
Priėmus pataisas savivaldybės ne tik vykdytų neįgaliųjų socialinę integraciją, teiktų bendrąsias ir specialiąsias paslaugas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti, bet ir vertintų asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje, nes tik įvertinus asmens savarankiškumą galima skirti neįgaliesiems būtiną pagalbą ir socialines paslaugas, taip sudarant sąlygas jiems integruotis į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybių darbuotojai, vertindami asmens savarankiškumą, turėtų galimybes iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami, ar jo šeimos nariams. Būtų sudarytos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.