Dėl grėsmių konstitucinei privataus gyvenimo neliečiamumo teisei
Gerbiami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai,
Demokratinė teisinė valstybė neįsivaizduojama be mechanizmo, užtikrinančio konstitucinę santvarką, efektyvią valstybės kovą su nusikalstamumu, taip pat korupciniais nusikaltimais, teisės pažeidimais ir veikomis, kurios kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis mechanizmas yra itin svarbus teisės viršenybės principo elementas, garantuojantis socialinę taiką, darną bei visuomenės saugumą valstybėje.
Šio mechanizmo institucijoms, vykdančioms nusikaltimų ar neteisėtų veikų prevenciją bei išaiškinimą, suteikti išskirtiniai instrumentai, kurių panaudojimo pasekmėje įvairia apimtimi gali būti ribojamos žmogaus teisės ir laisvės. Kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ar valstybės žvalgybą reglamentuojantys teisės aktai nustato specialius informacijos rinkimo būdus, kuriais neišvengiamai yra įsikišama į asmens privatų gyvenimą. Tačiau pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms pareiga nulėmė imperatyvių saugiklių sistemą, draudžiančią valstybės institucijoms rinkti, saugoti, o juo labiau skelbti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be įstatymuose numatyto pagrindo ir nesilaikant juose nustatytos tvarkos. Tik griežtai ir besąlygiškai laikantis šių nuostatų galima išvengti valstybės institucijų savivalės, galinčios be teisėto pagrindo apriboti asmens teisę į privatų gyvenimą, sukelti nuolatinio neteisėto sekimo grėsmę, pažeidžiamumo būseną, nepasitikėjimą valstybės institucijomis, teisės viršenybe ir, galiausiai, pačia valstybe. Todėl vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar užkardant teisei priešingas bei pavojingas veikas, valstybės institucijoms privalu itin griežtai laikytis teisėtumo principo: reikalavimo, kad valstybinės institucijos, įstaigos, pareigūnai laikytųsi Konstitucijos bei įstatymų.
Asmens teisę į privatų gyvenimą saugo ne tik Konstitucija, civilinis kodeksas ir kiti nacionaliniai teisės aktai, bet ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktai. Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – EŽTT) įsakmiai nurodo, kad privataus gyvenimo neliečiamumas yra ypatinga vertybė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais.
Primintina, kad šiemet pradedami taikyti asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą stiprinantys Europos Sąjungos teisės aktai: Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas bei Direktyva dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais. Juose įtvirtinti griežti asmens duomenų tvarkymo principai, pagal kuriuos asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant teisėtam tikslui ir tik teisėtais būdais. Valstybės institucijų veikimas, renkant, saugant ir skelbiant asmens duomenis be įstatyme numatyto tikslo, ne pagal įstatyme numatytą tvarką ar pažeidžiant kokius nors įstatyme numatytus draudimus, laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Asmens duomenis tvarkyti leidžiama tik tiek, kiek būtina bei tik tokiu būdu, kurio pakanka asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad minėtos institucijos negali rinkti, saugoti ir skelbti daugiau duomenų nei reikia, ir gali atlikti tik tuos duomenų tvarkymo veiksmus, kurie reikalingi duomenų tvarkymo tikslui pasiekti. Jei asmens duomenų nebūtina saugoti ar skelbti įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, tai juos saugoti ar juo labiau skelbti yra draudžiama. Nesilaikant minėtų principų, grubiai paneigiama teisė į privatų gyvenimą.
Valstybės institucijos turėtų susilaikyti nuo teismo sprendimu nepatvirtintų duomenų, formuojančių negatyvų kontekstą, skelbimo, kuris visuomenėje negrįžtamai ir be jokios apeliacijos galimybės suformuoja neigiamą įvaizdį, tinkamai neįvertinant ne tik tariamų faktų, bet ir klaidos, o galbūt net ir sąmoningo suklaidinimo galimybės. Toks nepatikrintų ir teismo nepatvirtintų operatyvinių duomenų ir tariamų faktų skelbimas pažeistų Konstitucinę privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, taip pat gali žeminti asmenų garbę ir orumą bei reputaciją.
EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad vienas iš teisės į teisingą teismą elementų – teisė turėti advokatą, o konfidencialus bendravimas su advokatu saugomas kaip svarbi asmens teisės į gynybą garantija. EŽTT pabrėžia, kad teisės turėti advokatą ar advokato ir kliento slapto susižinojimo suvaržymas yra teisės į teisingą teismą pažeidimas. Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai teisės aktai draudžia kontroliuoti advokato ir kliento susižinojimą teisės į teisingą teismą ir pagarbos teisei į privatų gyvenimą aspektu. Šie teisės aktai įtvirtina pamatinį advokato ir kliento susižinojimo paslapties principą. Todėl atkreipiame Jūsų dėmesį, kad informacijos, sudarančios advokato paslaptį, rinkimas ir atskleidimas be teisinio pagrindo reikštų ne tik asmenų privataus gyvenimo ribojimą, bet ir šiurkštų bei precedento neturintį minėto imperatyvo pažeidimą.
Atsižvelgdami į tai, viešai kreipiamės į Jus, prašydami užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pamatinės Konstitucinės vertybės neteisėtai viešinant duomenis, tuo pažeidžiant teisę į privatų asmens gyvenimą, asmens garbę ir orumą ar reputaciją bei iš šių teisių išplaukiančius asmens duomenų tvarkymo principus. Jeigu viešai skelbiant duomenis būtų pažeistas advokato ir kliento susižinojimo slaptumas, būtų itin šiurkščiai paneigta teisė į privatų gyvenimą bei teisė į teisingą teismą. Neteisėtas asmens duomenų atskleidimas neabejotinai sukeltų ilgalaikes neigiamas pasekmes tiek asmenims, apie kuriuos tokie duomenys buvo paskleisti, tiek asmenims, kurie tokius duomenis neteisėtai paskelbė ar sudarė sąlygas paskelbti. Neigiamos pasekmės neabejotinai kiltų teisinei sistemai ir tebevykstantiems teismo procesams, o taip pat visai visuomenei ir pačiai valstybei.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė