Ar egzistuoja didesnė jėga už vienybę? Istorijos įvykiai byloja, kad ne, o šių dienų realijos tą patvirtina: šiuo metu „Facebooke“ net nežinodamos prizo įnirtingai varžosi 3 Lietuvos mokyklos: Tauragės „Versmės“ gimnazija, Mažeikių „Ventos“ progimnazija ir Kauno r. Vilkijos gimnazija. Kuo tai susiję su vienybe? Ogi pačiu konkurso pobūdžiu: besivaržančių mokyklų mokinių iniciatyvos – pačios pilietiškiausios jaunimo konkurse „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ – „Tėvyne mūsų“ (projektas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-01-0014 finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis). O šiemet į stipriausiųjų trejetuką pateko tie, kurie savo pilietišką veiklą orientavo būtent į bendruomenės stiprinimą. Tikslas panašus, bet būdai – skirtingai originalūs ir įtraukiantys.
„1000 širdžių – 100-mečio Lietuvai“
„Visiems mums šiurpas eina nuo žodžio „Lietuva“. Visi turime įskiepytą tą jausmą nuo gimimo. Pasiryžę už Lietuvą numirti tą pačią minutę,“ – tokį pojūtį po Mažeikių „Ventos“ progimnazijos šokio įvardijo mokyklos mokytoja, choreografė Justina Padskočienė. Kovo 11-osios proga mokyklos organizuotas šokis suvienijo visą jos bendruomenę: ne tik mokinius ir mokytojus, bet ir kitus mokyklos darbuotojus bei tėvus. Vienu metu iš visos širdies šoko ir dainavo beveik 1000 žmonių. Taip susijungė įvairūs prieš šokį ir šokio metu akcentuoti simboliai: Baltijos kelio istorinė reikšmė, „Dainuojančios“ revoliucijos tikėjimas laisve ir, be abejo, pilietiškumo samprata.
„Tautinio šokio ritmu per Vilkiją“
„Mes visi – didelė jėga! Jeigu taip galvosime ir toliau, galėsime daug ką pakeisti, nes viskas prasideda nuo mūsų pačių“, – mano Kauno r. Vilkijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui ir pagalbai Asta Mačiulienė, kurios mokyklos mokiniai savo tautiniu šokiu išjudino ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir visus Vilkijos gyventojus. Pilietinės iniciatyvos metu mokyklos šokėjai lankėsi darželyje, vaikų dienos centre, Vilkijos seniūnijoje, ligoninėje, slaugos namuose, Vilkijos ūkyje, kur demonstravo ir visus norinčiuosius mokė vienos iš bendruomeniškiausių etnokultūrinių veiklų – tautinio šokio.
„100 gerų darbų Lietuvai“
„Darbu geriausia įprasminti meilę Lietuvai. Darbas yra darbas. Tai yra konkretus dalykas“, – teigia Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Albina Senkuvienė, kurios vadovaujama mokykla šiemet „nepasikuklino“ ir Lietuvai pažadėjo šimtą gerų darbų. Beveik įpusėjus metams konkurso „Tėvyne mūsų“ organizatoriai suskubo išsiaiškinti, ar pažado laikomasi. Pasirodo, iš tiesų visa mokykla aktyviai įsitraukusi į pilietišką veiklą: susitinkama su seneliais globos namuose, maži ir dideli mokomi anglų kalbos, juostų pynimo, rūpinamasi beglobiais gyvūnais, statomi inkilėliai ir dar kone 95 pilietiškos veiklos vykdomos kiekviename Tauragės kampelyje – visų neišvardinsi. O šiemet, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tiesiog pasirinktas simbolis skaičius „100“ – iš tiesų pilietiškumo akcijos yra tęstinės ir vyksta jau ne vienerius metus.
Jaunimo pilietiškumas XXI amžiuje
„Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ – konkursas „Tėvyne mūsų“ ,skirtas ne tik į dienos šviesą „ištraukti“ pilietiškiausias jaunimo iniciatyvas, bet ir paskatinti jaunimą tokių iniciatyvų imtis kuo daugiau. Niekas nežino geriau negu trys pilietiškiausi mokyklų mokiniai, ką reiškia būti pilietišku jaunimu.
Visų jų verdiktas yra vieningas ir aiškus – šiuolaikinis jaunimas yra pilietiškas. Tauragės „Versmės“ gimnazistė Gabrielė Aputytė teigia: „Mūsų karta yra gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje, esame iniciatyvūs, išradingi, suprantame, kas yra patriotizmas. Egzistuoja daug jaunimo klubų, organizacijų, kurios skatina prie visuomeninės veiklos prisidėti ir kitus jaunus žmones“. Visgi Vilkijos gimnazijos mokinė Danielė Bačiūnaitė akcentuoja, kad negalima teigti, jog absoliučiai visas jaunimas yra pilietiškas: „Kai kurie, deja, yra paveikti savo įsitikinimų, draugų, ar dalykų, kurie neleidžia jaunam žmogui išgirsti savo vidinio, pilietiško žmogaus balso“. O Akvilina Pačerinskytė iš Mažeikių „Ventos“ progimnazijos įžvelgia ir gilesnę problemą: jaunimas, viena vertus, yra pilietiškas, bet tai nusveria netolerancija: „Tai, kad mokiniai vieni iš kitų tyčiojasi, pilietiškumui vertės neprideda, nes pilietiškumo esmė – skatinti teisingas vertybes, be jokio atlygio padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos“.
Pilietiškumo pavyzdžiai
Ne paslaptis, kad jaunimas, ypač pilietiškumo srityje, dažnai lygiuojasi į šalia esančius suaugusiuosius, kurie arba paskatina, arba sumažina norą būti pilietiškais. Konkurso „Tėvyne mūsų“ organizatoriams taip pat svarbu, kad pilietinės akcijos neužgestų vos užgimusios, todėl mokinių paklausėme, ar jie sulaukia pakankamai patarimų ir užtarimo iš aplinkinių, juolab kad visų iniciatyvų idėja buvo ne tik bendruomenės, bet ir kartų vienijimas.
Anot tauragiškės G. Aputytės, jų mokyklos šimto gerų darbų iniciatyva šią misiją išpildė su kaupu: „Dalyvavimas visuomeninėse akcijose suburia žmones, o kiekvienas mūsų darbelis pagražina kasdienybę ir suteikia viltį, kad su kiekviena ateinančia karta Lietuvos ateitis tik šviesės“. Jai antrino ir mažeikiškė A. Pačerinskytė, teigianti, kad suaugusieji visada padeda išugdyti didelę ir gerą idėją, todėl ypač entuziastingai prisidėjo prie mokyklos šokio. O D. Bačiūnaitė iš Vilkijos nepamiršta pridėti labai reikšmingo patarimo: svarbiausia savo idėjomis tikėti, tuomet bus lengva „užkrėsti“ kitus, kaip pavyko padaryti jų mokyklai su tautiniu šokiu.
Šių metų pilietiškiausia jaunimo iniciatyva paaiškės jau birželio 6 d. Tad jeigu tikite šiomis idėjomis ar kuria nors viena iš jų, palaikykite jas: balsuokite „Facebooke“ (https://www.facebook.com/TevyneMusu/), prisijunkite prie iniciatyvų kitais metais arba įrodykite, kad galite geriau!