Šiuolaikinis mokymas yra nukreiptas į mokinį. Moksleivis turi gebėti susiplanuoti savo laiką, būti atsakingas už savo mokyma(si). Ne išimtis ir suaugęs žmogus – jis šiuos gebėjimus taip pat privalo turėti. Kas padeda ugdytis atsakomybės už save jausmą? Kuo ypatingos yra jaunimo erdvės ir ką ten veikia jaunimas?
Šia tema kalbėjomės su Greta Mažul – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studente, buvusia LEU SA prezidente ir dabartine Naujosios Vilnios jaunimo erdvės darbuotoja.
Pirmas žingsnis, kuris paskatino Gretą susidomėti jaunimo erdvėmis – praktika globojant mentoriui. „Trečio kurso metu ieškojau vietos, kurioje būtų įdomu ir prasminga atlikti pedagoginę praktiką globojant mentoriui, vis girdėdavau, kad Lietuvoje kuriasi atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės – apie jas žinojau labai mažai, todėl nusprendžiau atlikti praktiką būtent ten. Naujosios Vilnios jaunimo erdvėje mane priėmė labai šiltai, ten susipažinau su atviro darbo su jaunimu specifika, kuri man buvo nauja ir atrodė tikrai labai prasminga tos vietos jaunimui. Ten atlikau ir savo savarankiškąją pedagoginę praktiką, pažinau kolektyvą ir jaunuolius, užmezgiau ryšį su lankytojais, todėl man pasiūlė joje įsidarbinti. Įsidarbinau ilgai negalvodama, įvertinau sunkų darbo pobūdį, bet mečiau sau iššūkį ir žinau, kad šiame darbe ugdysiu labai svarbias savo specialybei profesines kompetencijas“, – kalba mergina.
Atvira jaunimo erdvė – vieta, skirta ir pritaikyta atviram darbui su jaunimu. „Tiek centruose, tiek erdvėse pagrindinis veikėjas yra Jaunimo darbuotojas – tai suaugęs asmuo, veikiantis už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis ar bendruomenėmis bei turintis šiam darbui reikalingų profesinių kompetencijų. Profesinė jaunimo darbuotojo laikysena susideda iš asmeninių nuostatų ir požiūrio, santykio kūrimo bei palaikymo, metodinės ir pritaikymo bei struktūrinės kompetencijų. Atviras jaunimo erdves jaunuoliai renkasi patys, juose gali lankytis jaunimas nuo 14 iki 29 metų. Ši vieta yra patraukli jaunimui, nes čia nėra jokių privalomų veiklų ar įsipareigojimų, jaunuoliai čia gali būti savimi, patys spręsti prie kokių siūlomų veiklų jie (ne)nori prisijungti. Mūsų atviros erdvės tikslas – kurti saugią, įdomią bei įvairiapusišką erdvę mažiau galimybių turinčiam jaunimui“, – pasakoja G. Mažul.
Jaunimo erdvėje nėra privalomų darbų – kiekvienam žmogui yra suteikiama pasirinkimo laisvė. „Pagrindinė mūsų veikla yra atvirasis darbas su jaunimu – tokia darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui – padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Atviras darbas savitas tuo, kad dalyvavimas siūlomose veiklose nėra saistomas „privalomumu“: norintis dalyvauti jaunas žmogus neprivalo įsipareigoti lankytis nuolat ir nustatytu laiku užsiimti tam tikra veikla – jaunas žmogus pats sprendžia, kaip naudoti savo laiką. Iš esmės kuriame santykius su jaunuoliais siekdami jų tobulėjimo bei socialinių kompetencijų ugdymo. Šis darbas yra įdomus tuo, kad turime nuolat reaguoti į jaunuolių nuotaiką, emocijas ir norus, todėl bet kokia suplanuota veikla gali nevykti, jeigu tuo metu svarbiau tiesiogiai diskutuoti su nariais, galbūt spręsti tam tikrus konfliktus provokuojant juos ieškoti argumentų diskusijai. Žinoma, be atviro darbo su jaunimu, pastaruosius siekiame įtraukti į naujas veiklas, skatiname juos išeiti iš savo komforto zonos arba deriname veiklas prie jų pomėgių: nuolat žaidžiame stalo žaidimus, organizuojame maisto gaminimo užsiėmimus, įvairias sportines veiklas, protų mūšius, siūlome jaunuoliams individualias asmeninio augimo konsultacijas, svarbiausia, kad bet kuri veikla būtų organizuojama kartu su jaunuoliais, jų iniciatyva – siekiame juos įgalinti veikti“, – dalinasi savo patirtimi Greta.
Mergina taip pat yra ir NFE (neformalaus mokymo(si) klubo įkūrėja. „Šį klubą pradėjau vesti visai neseniai. Jo tikslas – taikant patyriminius komandos formavimo metodus, skatinti jaunuolių asmeninės atsakomybės įvairiose situacijose suvokimą, mokyti veikti komandoje ir susidoroti su įprastais gyvenimo stresais socialiai priimtinais būdais. NFE klubo užsiėmimų metu jaunuoliai pažins save, išmoks spręsti konfliktus ir susidoroti su stresu, lavins savo lyderio įgūdžius, suvoks, ką reiškia turėti pasirinkimo laisvę ir jausti atsakomybę, turės galimybė mokytis iš savo sprendimų padarinių, ugdysis komandinio darbo įgūdžius“, – teigia LEU studentė.
Atvirose jaunimo erdvėse gali lankytis jaunimas nuo 14 iki 29 metų. Jie ten leidžia savo laisvalaikį, o erdvėje dirbantys darbuotojai padeda jaunimui spęsti kylančias problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems jauniems žmonėms, kurie dėl savo elgesio ar išvaizdos nepritampa prie bendraamžių ar suaugusiųjų visuomenės, stokoja motyvacijos mokytis ir jėgų kūrybiškai tvarkyti savąją kasdienybę, linkę nusikalsti, vartoja alkoholį bei kitas svaiginamąsias medžiagas.