2018 m. birželio 6 d. Europos reikalų komitetas svarstė klausimą dėl Europos kovos su dezinformacija ir, dalyvaujant plačiam suinteresuotų institucijų, ekspertų ir žiniasklaidos atstovų ratui, pažymėjo, kad priemonės, kurių imamasi kovojant su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, turi papildyti viena kitą, taip pat pabrėžė viešumo, finansavimo, įstatyminio reguliavimo, švietimo, veiksmų koordinavimo, strateginės komunikacijos bei institucijų stiprinimo svarbą. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose skleidžiamos dezinformacijos mastą ir esamas bei kuriamas priemones ją valdyti. Ypatinga užduotis tenka tradicinei žiniasklaidai bei pačiai visuomenei dezinformaciją surandant ir ją išaiškinant. Visuomenės kritinio mąstymo ugdymas ir tradicinės žiniasklaidos gebėjimai yra būtinos sąlygos siekiant laimėti prieš koordinuotus ir agresyvius dezinformacijos užsakovų ir skleidėjų veiksmus. Pasėdyje dalyvavę internetinio naujienų portalo „Delfi.lt“ atstovai pristatė vykdomą iniciatyvą „Demaskuok“. Komiteto nariai vieningai sutarė, kad tai labai svarbi ir technologiškai pažangi iniciatyva, skirta tam, kad būtų atpažinta dezinformacija ir su tuo būtų efektyviai kovojama.
Komiteto narys ir pranešėjas šiuo klausimu Andrius Kubilius pažymėjo, kad pasauliniu mastu hibridinių karų tema šiuo metu yra įdėmiai analizuojama ir tai pagrindžia įvairios studijos, atlikti tyrimai bei paskelbtos publikacijos. Šiuo aspektu aktualus ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas. Pasak pranešėjo, yra svarbu matyti visą hibridinių karų panoramą, todėl į dezinformacijos klausimą būtina žvelgti plačiau. Komiteto nario ir pranešėjo Egidijaus Vareikio nuomone, šiandien yra gyvenama nuomonių visuomenėje, todėl yra svarbu formuoti palankią aplinką.
Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje, Prezidentūros, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Vyriausybės kanceliarijos, žiniasklaidos atstovai. Susirinkusieji vieningai pažymėjo dezinformacijos klausimo aktualumą ir išreiškė paramą Komitetui jį svarstant.
Komitetas, susipažinęs su EK pasiūlytomis kovos su internetine dezinformacija priemonėmis, joms iš esmės pritarė ir pakvietė Vyriausybę aktyviai jas įgyvendinti bei paragino inter alia numatyti nacionalines priemones, kaip efektyviai kovoti su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, siekiant apsaugoti demokratinio proceso vientisumą ir užtikrinti internete pateikiamos politinės reklamos skaidrumą. Komitetas taip pat nusprendė kreiptis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą su pasiūlymu įsitraukti į dezinformacijos keliamų iššūkių svarstymą ir kartu parengti Seimo rezoliucijos dėl kovos su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis projektą.
2018 m. balandžio 26 d. EK pateikė komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ ir pasiūlė įvairių kovos su internetine dezinformacija priemonių. Iki 2018 m. gruodžio mėn. EK pateiks padarytos pažangos ataskaitą. Be to, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar reikia imtis tolesnių priemonių išdėstytiems veiksmams nuolat stebėti ir vertinti.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis: 83 proc. respondentų Europoje (75 proc. Lietuvoje) teigia, kad melagingos naujienos kelia pavojų demokratijai. Ypatingą susirūpinimą kelia tyčinė dezinformacija siekiant paveikti rinkimų rezultatus ir imigracijos politiką. Iš apklausos taip pat matyti kokybiškos žiniasklaidos svarba – tradicinę žiniasklaidą respondentai laiko pačiu patikimiausiu naujienų šaltiniu: radiją – 70 proc., TV – 66 proc., spaudą – 63 proc., Lietuvoje radiją ir televiziją patikimiausiu naujienų šaltinių laiko 67 proc. apklaustųjų, spaudą – 53 proc. Internetiniai žinių šaltiniai ir vaizdo prieglobos svetainės laikomos pačiu nepatikimiausiu naujienų šaltiniu: jais pasitiki atitinkamai 26 ir 27 proc. respondentų Europoje ir 32 ir 37 proc. Lietuvoje.