Didžiausios Baltijos šalyse privačios geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest“ antrinė įmonė „Skinest Baltija“ teismui skųs pabėgių pirkimo konkursą organizavusių „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus teismui.
„Skinest Baltija“ pasiūlymas geležinkelio pabėgių pirkime yra 0,2 mln. eurų pigesnis nei antroje vietoje likusio dalyvio, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kurios išvadų pagrindu sustabdė 3 mln. eurų vertės sutarties pasirašymą. Maža to, „Lietuvos geležinkeliai“ gegužės 24 dieną neskelbiamų derybų būdu pasirašė sutartį dėl to paties pirkimo objekto su ta pačia antrąją vietą laimėjusia bendrove. Šios sutarties maksimali vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.
„Suprantama, kad procesą skųsime teismui. Pirma, „Skinest Baltija“ neturėjo jokių galimybių civilizuotai užbaigti proceso, nes visi sprendimai priimti už akių. Antra, komisijos sprendimas inicijuotas jau pasiekus sutarties pasirašymo etapą, kas rodo, jog siekiama trūks plyš pašalinti „Skinest Baltija“ iš konkurencinės kovos. Šį teiginį sustiprina faktas, kad nugalėtojais mus pripažinę „Lietuvos geležinkeliai“ slapčia pasirašo sutartį su kitu dalyviu ir po dviejų savaičių randa pretekstą nepasirašyti sutarties su mumis, prisidengiant nežinia kokiais kaltinimais pagrįstomis komisijos išvadomis. Panašių procesinių siurprizų matome dar dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose, kuriuose dalyvaujame. Jei praktika šalinti konkurentus ar stabdyti sandorius prisidengiant nacionaliniu saugumu Lietuvoje tampa įprasta, tai tokiu būdu siunčiama labai bloga žinutė užsienio investuotojams“, – sakė „Skinest Baltiija“ direktorius Valdas Rasimas.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pateikiami argumentai apie netiesioginių „Skinest Baltija“ akcininkų ryšius su užsienio šalių institucijomis ar asmenimis yra pritaikomi bet kuriam tarptautiniam verslui.
„Aš vis dar tikiuosi, kad nekaltumo prezumpcijos principas Lietuvoje galioja. Antraip to paties likimo turėtų sulaukti daugybės pasaulinių koncernų antrinės įmonės“, – pažymėjo V.Rasimas.
Jis neatmetė galimybės, kad „Skinest Rail“, savo ruožtu, teismo keliu sieks kompensacijos už vakar Susisiekimo ministerijos paviešintus teiginius apie bendrovę.
„Skinest Baltija“, „Vitras-S“, „Gretvita“ ir „BRC “ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje. „Skinest“ yra ir didžiausio Baltijos šalyse naudotų transporto priemonių pardavėjo BRC akcininkas. „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.
Daugiau informacijos:
Valdas Rasimas
„Skinest Baltijal“ direktorius
Tel.: +370 618 20339