Moderniųjų technologijų amžiuje bet kas gali paskleisti kokią tik nori žinią, tad pasitikėjimas lyderiais tampa itin svarbus, tačiau kartu ir sudėtingas iššūkis. Pasitikėjimo ir lyderystės tema diskutavo Seime vykstančio pasaulinio Moterų politikos lyderių suvažiavimo dalyvės: buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga), Prancūzijos parlamento narė Delfin O (Delphine O), Rouz Mari Dž. Erynas (Rose Marie J. Arenas), Filipinų Atstovų Rūmų narė, Ogval Sesilija Barbora Enamu (Ogwal Cecilia Barbara Enamu), Ugandos Parlamento Tyrimų skyriaus atstovė ir Eslė Ay (Asli Ay), Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimų agentūros „US Policy Metrics“ vykdomoji partnerė.
Diskusijai vadovavusi Pasaulio moterų lyderių tarybos Generalinė Sekretorė Laura Lizvud (Laura Liswood) pažymėjo, kad pasitikėjimas visame pasaulyje mažėja beveik visose srityse (žiniasklaidoje, politikoje, finansinių institucijų veikloje): „Galbūt mokslininkais mažiau nepasitikima, gydytojais, kai kuriose šalyse – dar ir kariuomene. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad niekas niekuo nepasitiki, išskyrus savo šeimą ar giminę.“ Lauros Lizvud duomenimis, net 59 proc. žmonių prisipažįsta nesuprantantys, ar jie mato tiesą internete, ar ne. Tuomet, pasak Generalinės Sekretorės, labai lengva manipuliuoti žiniomis siekiant naudos sau.
Vaira Vykė Freiberga taip pat pripažino, kad pasitikėjimas informaciniame pasaulyje labai svarbus: „Kai gauname tiek daug informacijos apie viską, sužinome dalykų, kurių galbūt nenorime žinoti. Svarbiausia išsigryninti, kas yra svarbu, ypač tokiose situacijose, kai nuo mūsų priklauso sprendimas.“ Pasak buvusios Latvijos Prezidentės, ypač neigiamą įtaką pasitikėjimui daro melagingos žinios, kuriomis bandoma formuoti tam tikrą nuomonę apie vienus ar kitus lyderius, kartais žiniasklaida tai net naudoja šantažui: „Tie žmonės supranta, kad tai yra puikus būdas užsidirbti pinigų – daug pinigų. Pavyzdžiui, apšmeižti politiką ar visuomenės veikėją, šantažuojant ir sakant: „Jeigu norite, kad tokios žinios nebūtų skelbiamos, turite sumokėti tam tikrą sumą pinigų.“
Pašnekovės sutiko, kad vienas iš būdų užkirsti kelią melagingų žinių, žlugdančių pasitikėjimą vienais ar kitais asmenimis, skleidimui – kiek galima daugiau informuoti visuomenę. Pasak Delfin O, šią savaitę Prancūzijos parlamente buvo balsuojama dėl įstatymo prieš melagingas naujienas projekto. Tokios iniciatyvos, pasak Prancūzijos atstovės, artimiausiu metu žada imtis ir Vokietijos politikai, tačiau itin sunku apibrėžti, kas yra melagingos naujienos: „Galbūt kam nors tai yra tikros naujienos. Mes labai daug diskutavome ir savo partijoje, ir frakcijoje apie tai, kaip apibrėžti, kas yra melagingos naujienos ir kaip tai reglamentuoti, kaip pareikalauti, kad tos naujienos būtų pašalintos, kas tai turi nuspręsti – teisėjas, patys naujienų skleidėjai, policija, kokia nors reguliavimo tarnyba?“
Delfin O nuomone, melagingos naujienos taip pat yra savotiškas pasitikėjimo politiku barometras, žmonės gali nemėgti vieno ar kito politiko, tačiau jei juo pasitikės, melagingos naujienos nebus veiksmingos.
Renginio nuotraukas galima rasti čia.