Seimo nariai antradienio rytiniame posėdyje išklausė pranešimus dėl mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo. Diskusijoje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įvardijo svarbiausias mokesčių reformos problemas. Pasak premjero, turi būti aiškesnis darbuotojų indėlis į socialinio draudimo sistemą, konkurencingesnis darbo jėgos apmokestinimas, mokesčių aplinka turi būti prognozuojama ir stabili, mokesčių struktūra turi nestabdyti ekonomikos augimo.
Vyriausybės vadovas įvardijo siūlomas priemones: „Efektyvaus gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, išplečiant neapmokestinamą pajamų dydį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), ir nuosekliai, kas metus didinat neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Antra. Įvedamos „Sodros“ lubos: siūloma tai padaryti per trejus metus – nuo 120 VDU iki 60 VDU. Trečia. Aiškus, iš anksto trejiems metams fiksuotų mokesčių planas, siekiant konkurencingiausio darbo jėgos apmokestinimo Baltijos šalyse. Ketvirta. Socialinio draudimo tarifo mažinimas siūlomas dviem procentiniais punktais. Penkta. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių, įmokų apjungimas, vadinamasis konsolidavimas. Šešta. Bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, darant konsolidacijos pratimą. Septinta. Ekonomikos augimo nestabdantys ir socialiai teisingesni mokesčių šaltiniai: nekilnojamojo turto mokestis antrajam gyvenamajam būstui, gyventojų pajamų mokesčio progresinis tarifas, siejant jį su „Sodros“ lubų dydžiu, tabako akcizo laipsniškas didinimas.“
Įgyvendinus reformą, pasak Ministro Pirmininko, gaunantiems VDU asmenims, mokesčių našta per trejus metus sumažėtų 5,1 procentinio punkto, gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažėtų 3,4 procentinio punkto: „Jau 2019 metais, gaunantiems VDU asmenims atlyginimas „į rankas“ augs 46 eurais. O gaunantiems 1,7 VDU – atlyginimas „į rankas“ paaugtų 55 eurais per mėnesį. Pokyčius turi pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Manome, kad mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo jėgos mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse.“
Kalbėdamas apie pensijų reformą S. Skvernelis išvardijo šioje srityje kylančias problemas: „Santykis tarp pensijos ir atlyginimo krenta ir jis gali kristi iki 34 proc. 2040 metais, jeigu reforma nebus daroma. Supriešinimas tarp kaupimo ir „Sodros“ pensijos: pervedant iš „Sodros“ į pensijų fondus, mažinama kaupiančiųjų „Sodros“ pensija. Trečia – grėsmė „Sodros“ mokumui ir pensijų augimui nuo 2020 metų. Ketvirta. Netinkami žmonių sprendimai, padaryti 2013 metais, kuomet beveik 600 tūkst. asmenų kaupė tik 2 proc., šie asmenys nesukaups anuiteto, neturės reikiamo pajamų srauto senatvėje ir tokiu būdu mes auginsime pajamų nelygybę. Ir penkta problema, brangus kaupimas, netaiklios investicijos, atskaitymai į pensijų fondus yra iki vieno proc. ir daug atvejų, kada investicijos yra rizikingos ir priešingai – per konservatyvios.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, esminis pensijų reformos siūlymas yra rizikos diversifikavimas į tris dalis: „Mano galva, svarbiausia pensijų reformos siūlymo esmė yra pensijų mokėjimų rizikos išskaidymas. Šiuo metu mes turime pensijas, susietas tik su vienu rodikliu – tai yra Darbo užmokesčio fondu. Kiek dirbančiųjų dirba, kiek dirbančių sumoka mokesčių, tiek mes galime išmokėti pensininkams. Turint galvoje prieš akis demografinius iššūkius ir tas prognozes, kurios yra numatomos dėl dirbančiųjų mažėjimo, iš tiesų kilo labai rimta rizika pensijų mažėjimui arba santykiui tarp pensijų ir darbo užmokesčio mažėjimui. Todėl yra svarbu diversifikuoti arba išskaidyti riziką.“
Finansų ministro Viliaus Šapokos įsitikinimu, reformai atrinkti geriausi siūlyti pakeitimai: „Finansų ministerijos tiek mokesčių ekspertai, tiek ekonomistai, investicijų analitikai – visa komanda išanalizavo tikrai detaliai visus siūlymus, sąsajas su kitomis reformomis ir aš tikrai giliai tikiu, kad parengė patį geriausią variantą, kuris taip reikalingas Lietuvai šiandien. Visai Lietuvai, o ne kuriai nors vienai interesų grupei.“
Diskusijoje dalyvavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius Seimui pristatė gegužės 23 dieną Lietuvai pateiktas Komisijos rekomendacijas: „Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, kartu sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą. Gerinti švietimo ir mokymosi sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę, veiksmingumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, toliau persiorientuojant nuo stacionariosios iki ambulatorinės priežiūros, stiprinant ligų prevencijos priemones taip pat vietos lygmeniu ir didinant priežiūros paslaugų kokybę ir įperkamumą ir gerinti mokesčių socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę. Skatinti našumo augimą, didinant viešųjų investicijų veiksmingumą, užtikrinant veiksmingą valdžios institucijų vykdomą mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimą ir šalinant viešųjų priemonių, kuriomis remiamas mokslo ir pramonės bendradarbiavimas, spragas ir neefektyvumą.“
Kritiškai siūlomus pokyčius vertino Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka: „Reikalinga mokesčių reformos kryptis, kuri yra nusakyta Vyriausybės programoje ir priemonių plane, deja, pateikta reforma yra priešinga savo esmine kryptimi. Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, tai yra atsisakant dalies mokesčių iš gyventojų pajamų mokesčio, būtent plečiant neapmokestinamą minimumą ir mažinat „Sodros“ įmokas. Bet kaip tik reikia rinkti daugiau, ir rinkti iš pajėgiančių mokėti.“
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininko Klaudijaus Manioko nuomone, ieškant mūsų šalyje kylančių problemų sprendimo, reikia atsižvelgti į tai, kas mes esame: „Atsakymas yra ta pati Lietuvos specifika. Iš dalies tai yra regiono specifika ir tai yra tas pats mažas socialinis kapitalas, kuris pasireiškia mažu pasitikėjimu valstybe, valstybės institucijomis ir menka mokestine morale“. Siūlomus pakeitimus K. Maniokas linkęs vertinti teigiamai: „Mano vertinimu, vis tik pasirinktas būdas mažinant apmokestinimą, ypač mažiausiai uždirbančioms grupėms, ir taip skatinant išeiti jas iš šešėlio, tai yra šešėlio mažinimo strategija, yra Lietuvai turbūt tinkamesnė, negu mokesčių didinimas ir taip didinant viešojo sektoriaus finansavimą. Jis yra teisingas. Bendras kelias tikrai yra teisingas ir jis iš esmės atitinka tiek Lietuvos specifiką, tiek daugumą ir tarptautinių institucijų rekomendacijų.“
Banko „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, pateikti mokesčių reformos pasiūlymai gali ženkliai pagerinti mokesčių sistemos efektyvumą, ypač sujungus „Sodros“ įmokas ir sumažinus „Sodros“ tarifą, nes Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje: „Padidinamas vertikalus teisingumas, nes mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai mokės mažesnius mokesčius palaipsniui didinant neapmokestinamą pajamų dydį.“