2018 m. birželio 13d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Europos Komisijos pateiktą Pasiūlymą dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos Nr. COM(2018)218.
Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti bendrus minimalius asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos standartus. Siūloma, kad direktyva būtų taikoma tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuose. EK teigimu, nevienoda pranešėjų apsauga ES kenkia vienodoms veiklos sąlygoms, kurios reikalingos tam, kad tinkamai veiktų bendroji rinka ir kad įmonės veiktų sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje. Šiuo metu apsauga yra labai ribota ir fragmentuota, be to, ji negalioja pagrindinėse srityse, kuriose dėl nepakankamos pranešėjų apsaugos teikiama nepakankamai pranešimų apie ES teisės pažeidimus, todėl gali būti daroma didelė žala viešajam interesui.
Tikimasi, kad veiksmingesnė pranešėjų apsauga padidins pranešėjų aktyvumą ir sudarys sąlygas užkirsti kelią didelį poveikį aplinkos apsaugai, produktų, maisto ir transporto saugai, vartotojų apsaugai ir visuomenės sveikatai, sukeliančiam aplaidumui ir netinkamai praktikai. ŽTK nuomone, patikimesnė pranešėjų apsauga padidins bendrą darbuotojų apsaugos lygį, nes pranešėjai bus apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų darbe, todėl komitetas išreiškė pritarimą veiksmingesniam pranešėjų apsaugos užtikrinimui ES mastu.
Pažymėtina, kad dauguma siūlomų priemonių jau yra įtvirtintos mūsų nacionalinėje teisėje, nes 2017 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šis įstatymas atitinka didelę dalį Europos Komisijos siūlomų nustatyti bendrųjų standartų.