Seimo LSDD frakcijos pranešimas: po susitikimo su aplinkos ministru K. Navicku daugiau klausimų negu atsakymų

2018 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 14 d. įvyko Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko susitikimas. LSDD frakcijos nariai pasikvietė ministrą iškilus klausimams dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo.

„Prašysime ministro paaiškinti ar tikrai yra pagrindo nuogąstauti dėl komunalinių atliekų ir pakuočių tvarkymo, klausime kokius sprendimus siūlo K. Navickas. Taip pat norime paklausti apie medžioklės taisyklių pakeitimus. Yra ir kitų aktualių klausimų, į kuriuos atsakymus norime išgirsti iš pirmų lūpų“, – prieš susitikimą kalbėjo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Susitikimo metu LSDD frakcijos nariai teigė, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nesukūrė kontrolės ir priežiūros mechanizmo, nevaldė situacijos, importuotojų ir gamintojų pakuotės buvo tvarkomos netinkamai, todėl dabar ieškoma teisiškai pagrįsto taikos susitarimo.

Taikos sutartimi tarp ministerijos ir verslo siekiama išspręsti ginčą teisme, kai dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“ kaltės įmones pasiekė aplinkosaugininkų pranešimai susimokėti milijonus taršos mokesčių už 2013–2015 netinkamai sutvarkytas metalinių ir plastiko pakuočių atliekas. Aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad ministerija iš esmės pritaria VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ pateiktam taikos sutarties projektui, kuriuo gamintojų ir importuotojų atstovai (organizacijos) siūlo sutvarkyti 15 tūkst. tonų bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti, kur garanto suma būtų 2,79 mln. Eur. Tačiau ministras teigia, kad iki šiol nenuspręsta, kas yra taikos objektas.

„Kodėl iki šiol nėra ministerijos sprendimo dėl susidariusios situacijos?“ – klausė LSDD frakcijos nariai.

Atsakydamas į pateiktus klausimus dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo, aplinkos ministras sakė, kad pačiai ministerijai iškyla nemažai klausimų, bet ieškoma būdų, kaip situaciją išspręsti.

 „Pagrindinis klausimas yra iki šiol neišspręstas, tiksliau jau daugiau mažiau aptartas, dabar laukiame tik teismo įvertinimo. Tai susiję, kas yra taikos objektas, nes taikos objektas, kurį siūlė gamintojai ir vartotojai  buvo atšaukti mūsų pareigūnų patikrinimo aktus. Patikrinimo aktuose yra konstatuojamas faktas, kad yra naikinamos pažymos vienais ar kitais argumentais. Tai lėmė pagrindinę reakciją kas yra objektas, nes mes nesutikom ir nenorim sutikti, kad būtų radiniai eliminuojami. Aplinkos ministerijai nėra suteikti įgaliojimai tikrinti pakuotes ir patvirtinti pažymų tikrumą. Vilniaus RAAD darbuotojai vykdė tą tyrimą. Vilniaus RAAD darbuotojų patikrinimo aktų pagrindu buvo panaikintos pažymos ir tuo pačiu buvo panaikintos gamintojų vartotojų deklaracijos dėl sutvarkytų pakuočių“, – sakė ministras.

K. Navickas kalbėjo, kad rinkoje figūruoja mažesnės kainos už pakuočių sutvarkymą, negu realiai yra sutvarkymo sąnaudos. Tai leido daryti prielaidą, kad dalis pažymų yra nepagrįstos realiomis atliekų sutvarkymo sąnaudomis. Jis sakė, kad Aplinkos agentūros funkcijos turi būti susijusios su leidimų ir sutvarkytų pakuočių deklaracijų tikslumu. Kaip svarbiausią uždavinį, ministras išskyrė teisės aktų pakeitimus ir jau pateiktą įstatymo projektą dėl aplinkos teršimo mokesčio.

LSDD frakcijos nariai domėjosi kodėl pakeistos medžioklės taisyklės. „Licencijuojamiems medžiojamiems gyvūnams ministerija panaikino licencijas ir pakeitė medžioklės taisyklėse sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų gabenimo tvarką. Pagal dabar galiojančią tvarką nereikia užpildyti medžioklės lapo sumedžioto žvėries duomenimis kol nėra išvažiuojama iš medžioklės ploto ar sumedžiotas gyvūnas nepradėtas doroti. Tokia situacija sudaro galimybę nesąžiningiems medžiotojams sumedžioti daugiau žvėrių nei leidžiama“ – sakė A. Palionis.

Į LSDD frakcijos seniūno A. Palionio užduotą klausimą dėl kokių priežasčių šiemet pakeistos medžioklės taisyklės ir nepagamintos licencijos, aplinkos ministras atsakymo neturėjo.

„Dėl medžioklės man sunku komentuoti, siūlymas išėjo iš bendros Medžioklės tarybos, kuriame dalyvavo ir Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, išėjo iš jų pačių. Licencijos buvo išimtos tiktai stirnoms, visiems kitiems gyvūnams licencijos yra reikalingos. Priežastis dėl gyvūnų populiacijos kiekio, jų yra pakankamai daug ir patys medžioklės specialistai sakė, kad stirnoms nereikia licencijų“, – sakė K. Navickas.

Atsakydamas į LSDD frakcijos nario Artūras Skardžius klausimus dėl atliekų tvarkymo, ministras aiškino, kad atliekų tvarkymas yra Savivaldybių reikalas į kuriuos ministerija nesikiša. Jis įžvelgė problemą, kad dėl nedidelių pajėgumų mažos savivaldybės nedalyvauja valdyme.

„Idėja buvo kurti regioninius centrus, kad miestų gyventojai dotuotų mažų agrarinių savivaldybių tarifus, nes mieste surinkti atliekas kainuoja mažiau, lyginant su nutolusiais mažais regionais. Miestai turi dotuoti agrarines savivaldybes, nes kitaip pradings proporcija. Pirmiausia dėl to, kad sąnaudos mieste yra mažesnės, antras dalykas – geresnė perkamoji galia yra miestuose negu rajonuose“, – teigė K. Navickas.

Seimo narys A. Skardžius taip pat domėjosi, kaip vyksta pakuočių atliekų apskaitos informacinės sistemos GPS įvedimas. Jis teigė, kad rinkos dalyviai skundžiasi, jog trūksta dialogo, neaišku kas administruos minėtą sistemą, kas apdoros duomenis, kas priims sprendimus. Tačiau ministras teigia, kad pačios įmonės ne itin noriai dalyvauja dialoge.

„Viskas vyksta, suliejimo komponentas yra baigtas projektuoti. Kur mes tikrai nenusileisim, tai, kad visos ataskaitos iki naujų metų turi būti GPS. Ką mes matom dabar jau iš pirmų duomenų, kad surenkama gerokai mažiau atliekų ir čia yra bėda“, – sakė K. Navickas.

Pridedama Seimo LSDD frakcijos nuotrauka

Parašykite komentarą