Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Vienoje iš naujausių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikslino, kaip vertinami vadovo veiksmai Baudžiamojo kodekso požiūriu, bei nubrėžė liniją tarp kyšininkavimo ir prekybos poveikiu viešuosiuose pirkimuose. Įmonės vadovo, kuris nebuvo viešojo pirkimo komisijos narys, bet už atlygį davė pažadą į apklausos būdu vykdomą viešąjį pirkimą pakviesti konkretų tiekėją, veiksmus Teismas įvertino griežčiau – kaip kyšininkavimą.
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2018 buvo nagrinėta situacija, kaip pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas turėtų būti vertinami uždarosios akcinės bendrovės (perkančiosios organizacijos) direktoriaus veiksmai, kuriais jis už gautą atlygį prižadėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama įmonė pakvies konkretų tiekėją į apklausos būdu planuojamą organizuoti viešąjį pirkimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tokius įmonės vadovo veiksmus įvertino kaip kyšininkavimą pagal BK 225 str. 1 dalį. Nuteistasis įmonės vadovas laikėsi pozicijos, jog jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 226 str.2 dalį kaip prekyba poveikiu, kadangi sprendimą dėl į apklausą kviestinų subjektų priėmė viešojo pirkimo komisija, o viešojo pirkimo metu jis apskritai nebebuvo įmonės vadovas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo komisijos nariai buvo tiesiogiai pavaldūs įmonės vadovui, be to, su juo buvo derinamas į apklausas kviečiamų tiekėjų sąrašas. Dėl šių priežasčių Teismas konstatavo, jog įmonės direktorius turėjo realią galimybę nuspręsti, kokios įmonės į konkursą bus pakviestos, o kokios – ne.
Kadangi kyšį perkančiosios organizacijos vadovas priėmė savo naudai ir, pasinaudodamas savo, kaip įmonės direktoriaus, tarnybine padėtimi, pats pažadėjo patenkinti kyšio davėjo atstovaujamos įmonės interesus, Aukščiausiasis Teismas prekybos poveikiu sudėties jo veiksmuose neįžvelgė ir BK 225 str. 1 d. pagrindu skyrė 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.