VVSK siūlo imtis neatidėliotinų veiksmų dėl galinčios nuo 2021 m. ketvirtadaliu sumažėti ES paramos Lietuvai

Birželio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) svarstė Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos (DFP) ir dėl ES sanglaudos politikos.

Komitetas, dalyvaujant Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos statistiko departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovams, aptarė esmines šių dokumentų nuostatas.

Kaip pažymėjo VVSK pirmininkė Guoda Burokienė, Europos Komisijos siūlymai kelia didelį susirūpinimą. Visiškai nepriimtinas Europos Komisijos siūlymas kitame programavimo laikotarpyje mažinti paramą Lietuvai 24 procentais nuo 7,4 mlrd. eurų iki 5,6 mlrd. eurų (2018 m. kainomis). Be to, siūlomas finansavimo Lietuvai mažinamas sąlygotų per staigų didelio nacionalinio indėlio poreikį įgyvendinamuose projektuose. Tai sudarytų per sunkią naštą nacionaliniam biudžetui ir padidintų riziką toliau augti socialiniams ekonominiams skirtumams regione. Komiteto pirmininkė G. Burokienė taip pat akcentavo, kad sanglaudos politikos įgyvendinimas turi remtis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva turi du (o ne vieną, kaip nurodoma Europos Komisijos pasiūlyme) statistinius regionus – Sostinės regioną ir Vidurio Vakarų Lietuvos regioną.

Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos derybinių pozicijų dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos rengimas ir pristatymas Europos Sąjungos institucijose reikalauja gerai koordinuotų ir suderintų tarpinstitucinių veiksmų, kuriuose aktyvų vaidmenį galėtų įgyvendinti Seimas. Komitetas nusprendė siūlyti Seimo valdybai Seime organizuoti atskirą diskusiją, kurioje būtų aptarti strateginiai Lietuvos derybinių pozicijų dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos klausimai. Taip pat nuspręsta DFP svarstymą komitete pratęsti Seimo rudens (V) sesijoje.

DFP yra Europos Sąjungos (ES) biudžeto struktūros pagrindas. Nuo jos priklauso, kokią finansinę paramą ir kokiems tikslams Lietuva gaus septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Komisijos š. m. gegužę paskelbti pasiūlymai – ilgo ir sudėtingo derybų proceso pradžia. Dabar svarbu, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, pasiektų kompromisinį sutarimą, atspindintį svarbiausius visų ES šalių ir savo interesus. Derybos truks mažiausiai iki kitų metų pradžios. Pagal optimistines prognozes, norima susitarimus pasiekti ir ES teisės aktus dėl DFP suderinti iki Europos Parlemento rinkimų, kurie vyks 2019 metų gegužę–birželį.

Parašykite komentarą