Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2174(2), kuriomis siūloma nuo ateinančių mokslo metų keisti mokyklų finansavimo principus. Už naujas nuostatas balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 18 parlamentarų. Galutinis balsavimas dėl naujų nuostatų priėmimo numatytas iki birželio 30 d.
Pataisomis numatoma nuo rugsėjo mėn. pereiti prie naujo mokyklų finansavimo modelio – bazinių ugdymo lėšų finansavimo krepšelio. Pasak pasiūlymo iniciatorių, finansavimo modelis keičiamas, nes sparčiai mažėjant mokinių klasėse mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių.
Pagal svarstomus pakeitimus formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai.
Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms būtų skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas. „Lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurių didžiąją dalį (94 proc.) sudaro mokytojų atlyginimai, bus skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams – kiekvienam mokiniui“, – pažymi ministerija.
Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, būtų apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose įtvirtintais atvejais savivaldybės turėtų teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
Vyriausybė ir švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. liepos 31 d. privalėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.