Didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės stambiesiems pieno gamintojams gegužę už natūralų pieną vidutiniškai mokėjo 305 eurus už toną, arba 3 proc. mažiau nei balandį.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, vidutinės pieno supirkimo kainos gegužę mažėjo visoje Europoje, tačiau Lietuvoje jos mažėjo daugiau dėl sezoniškumo bei sausros.
„Žalias pienas šiek tiek pigo ir Naujoje Zelandijoje, o JAV ūkininkai galėjo džiaugtis pastebimu supirkimo kainų kilimu”, – sako E. Simonis.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos pieninės stambiesiems gamintojams gegužę už pieną mokėjo vidutiniškai 321 eurus už toną, JAV – 327 eurus, Naujosios Zelandijos – 310 eurų už toną.
Šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vidutinės pieno supirkimo kainos stambiesiems tiekėjams JAV išaugo 9 proc., Europoje kaina smuko 1,3 proc., o Naujojoje Zelandijoje pieno supirkimo kainos sumažėjo 0,3 proc.
Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai 500 tonų per metus.
Pasaulio pieninių supirkimo kainos nurodytos pieno gamintojams, kurių metinis pristatomas kiekis siekia 500 tonų, o pienas atitinka standartinius 4,20 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo reikalavimus.
Gegužę vidutiniai natūralaus pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai Lietuvoje buvo mažesni, nei standartiniai Europoje ir atitinkamai siekė 4,07 proc. riebumo bei 3,31 proc. baltymingumo.
Pasak E. Simonio, pieno gamybos sezoniškumas Lietuvoje yra gana ryškus – vasarą pieno ūkiuose primelžiama 1,6 karto pieno daugiau, negu žiemą, kai ES šalyse šis vidurkis siekia 1,2 karto.
„Vasarą mūsų šalies pieno ūkiuose gamyba auga, tačiau dėl karvių mitybos mažėja baltymų ir riebalų santykis piene. Pagal sezonus svyruojantis pieno kiekis ir besikeičianti pieno medžiagų sudėtis lemia pieno žaliavos kainų pokyčius“, – sako E. Simonis.
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 95 proc. vietinės pieno žaliavos. Iš šio skaičiaus apie 60 proc. pieno perdirbėjai superka tiesiogiai iš stambiųjų ūkių, o apie 10 proc. surenkama iš smulkių pieno gamintojų per pieno supirkimo punktus. Likusį pieno kiekį perdirbėjai superka iš pieną superkančių tarpininkų bei kooperatyvų.
Pieno pramonė yra viena svarbiausių Lietuvos maisto pramonės šakų, sukurianti 2 proc. BVP. Lietuviški pieno gaminiai sudaro per ketvirtadalį visos maisto ir gėrimų pramonės gamybos, o pieno produktų eksportas – apie trečdalį viso maisto ir gėrimų pramonės eksporto.
Daugiau informacijos:
Egidijus Simonis,
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius
Mob.: +370 687 22559