Lukas Ridikas: sulaukęs 21 metų svarsto pasilikti tik Lietuvos pilietybę

Lietuvio ir korėjietės šeimoje gimęs Lukas Ridikas save laiko lietuviu – nors iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo kaip dauguma mūsų tautos piliečių. „Vertinu ir korėjietišką kultūrą, bet kažkodėl jaučiu artimesnį ryšį su lietuviškąja: žaidžiu krepšinį, labai mėgstu lietuviškus patiekalus, esu labai prisirišęs prie kaimo, kur gyvena mano seneliai. Man labai artima lietuviška dvasia“, – sako studentas, šią vasarą sudalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) surengtuose vasaros kursuose, kurie subūrė daugiau nei 100 jaunuolių iš įvairių pasaulio šalių.

Devyniolikmetis pripažįsta, kad žmones jo lietuviška kilmė stebina – ne tik dėl azijietiškos išvaizdos, bet ir dėl to, kad jo gimtoji kalba yra prancūzų. L. Ridikas augo Prancūzijoje ir Austrijoje, šiuo metu studijuoja Anglijoje, tačiau sako, jog sulaukęs 21 metų svarsto pasilikti tik Lietuvos pilietybę.

Jaunuolis kiekvienais metais bent kartą apsilanko Lietuvoje, tėvo Dano Ridiko gimtajame kaime Klovainiuose ir pas tetą Kaune. Paprastai jie kartu su tėčiu Lietuvą pasiekia keliaudami automobiliu – iš Austrijos, per Čekiją ir Lenkiją, pakeliui sustodami Varšuvoje. „Prisidedu prie darbų sodyboje, su traktoriumi, kombainu, galvijais. Visada smagu pasimatyti su giminėmis. Sugrįžta nostalgija, geri prisiminimai“, – pasakoja studentas.

„Kaunas ir Vilnius darosi vis labiau tarptautiški. Pamenu, kad anksčiau žmonės žiūrėdavo į mane kaip į visiškai kitokį, o dabar jų pakantumas yra išaugęs neįtikėtinu greičiu. Kaune, kai nežinau kelio ir pasiklausiu žmonių, jie visada paslaugūs ir šypsosi. Man tai dar ir proga pasipraktikuoti lietuvių kalbą“, – teigia L. Ridikas, pripažįstantis, kad kol kas lietuviškai kalbėti jam nėra lengva, ypač dėl sudėtingos gramatikos, linksnių. Tačiau jis pasiryžęs ilgainiui įsisavinti visas kalbos subtilybes.

Kitas dalykas, kuris Lukui krito į akis – didelis lietuvių patriotizmas, tautiškumas, itin pastebimas sporte. Pačiam jaunuoliui artimas krepšinis: L. Ridikas žaidžia Birmingemo universiteto krepšinio komandoje, yra ne kartą „Žalgirio arenoje“ gyvai stebėjęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės rungtynes. Jis taip pat neslepia, kad sirgalių pamėgta kepta duona su alumi jam yra viena mėgiamiausių lietuviškų užkandų – jam apskritai patinka lietuviška virtuvė.

Birmingemo universitete Lukas studijuoja medžiagotyrą – tarpdisciplininį mokslą, skirtą naujų medžiagų kūrimui ir atradimui. Jo tėvas – Lietuvos valstybinės premijos laureatas, fizikas Danas Ridikas, dirbantis Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje. Kalbėdamas apie ateities planus, L. Ridikas svarsto ir apie galimybes eiti tėvo pėdomis branduolinėje energetikoje, ir apie studijas Lietuvoje.

„Magistrantūroje planuoju studijuoti medžiagotyrą, branduolinę arba energijos inžineriją. Energijos paklausa didėja, nes senka ištekliai, mums reikia naujų, atsinaujinančių būdų išgauti energiją – norėčiau prie to prisidėti. Svarstau apie studijas Šveicarijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje, o galbūt Lietuvoje. Pastebėjau, kad VDU studijuoja vis daugiau užsieniečių, profesoriai čia labai glaudžiai bendradarbiauja su studentais“, – sako Lukas, Lietuvoje pastebėjęs sparčią pažangą, ypač didmiesčiuose. Anot jo, už 5-7 metų Baltijos šalys gali būti visiškai pasikeitę.

Jaunuolį taip pat maloniai stebina didžiulė ir aktyvi užsienio lietuvių bendruomenė. Lukas priklauso Birmingemo universiteto lietuvių asociacijai, susitinka su lietuviais, gyvenančiais Lidse, Mančesteryje, Bristolyje, Londone ir kituose D. Britanijos miestuose. Vasario mėnesį asociacija Birmingeme surengė Šimtmečio konferenciją, kurioje dalyvavo Arūnas Gelūnas ir kiti iškilūs lietuviai, praėjusiais metais susitikimą su vietiniais surengė žurnalistas Andrius Tapinas.

Rugpjūčio pradžioje Lukas Ridikas dalyvavo VDU organizuotuose projekto „Baltijos vasaros universitetas“ (angl. Baltic Summer University) kursuose, kurie antrus metus iš eilės Kaune subūrė daugiau nei 100 studentų iš Europos, JAV, Australijos, Honkongo, Vietnamo, Kinijos ir kitų pasaulio kraštų. BSU dalyviai galėjo rinktis vasaros stažuotes, leidžiančias įgyti praktinių žinių jų profesinėje srityje, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus, arba kūrybiškumą ugdančias programas: Socialinių medijų marketingą, Asmeninio įvaizdžio formavimą ir Medijų laboratoriją.

„Aš dalyvavau Asmeninio įvaizdžio formavimo kurse. Įvaizdžio formavimas yra būtinas siekiant išlaikyti stiprius santykius tarp privačių ir viešų įmonių, mokslo centrų, visame pasaulyje. Kalbant apie inžineriją, čia be galo svarbu ryšių užmezgimas su potencialiais darbdaviais ar kitais inžinieriais, su kuriais galima bendradarbiauti“, – paaiškino L. Ridikas.

Studento teigimu, jį nudžiugino novatoriškas kursų dėstymas, dėstytojų profesionalumas. Dalyviai čia susipažino su įvairiais inovatyviais metodais, skirtais savęs pažinimui, asmeninei raiškai, įvaizdžio formavimui. Kursai vyko ne didelėje auditorijoje, o daugiau rėmėsi glaudžiu bendravimu tarp studentų ir dėstytojų.

BSU kursai apima įvairias sritis, suteikdami studentams galimybę veiklas rinktis pagal savo poreikius ir interesus – sau tinkamus kursus atras ir tie, kurie siekia pagerinti savo profesinius įgūdžius ar išmokti naujų kalbų, ir tie, kurie vasaros mokyklą mato kaip galimybę pažinti įvairias kultūras ir užmegzti ryšius su naujais žmonėmis.

Jono Petronio nuotr.

Parašykite komentarą