Rugsėjo 5 d. komiteto posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, domėjosi situacija įkalinimo įstaigose. Publikacijos dėl šiose įstaigose įsigalėjusių demokratijos principų neatitinkančių papročių, įsigalėjusios kastų sistemos, politikams sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių paisymo bausmės atėmimo vietose.
Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimundas Šukys. Seimo kontrolieriai nuo 2014 m. vykdo įstatymu jiems pavestą funkciją – nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose.
Kontrolierius A. Normantas teigė, kad didžiausiomis problemomis įkalinimo įstaigose išlieka prastos gyvenimo sąlygos, smurtas prieš nuteistuosius, nepakankamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Atkreiptas dėmesys į resocializacijos problemą.
Pasak Seimo kontrolierių pastaruoju metu skundų dėl smurto padidėjo 30 proc. Tai siejama su vadinamųjų „jėgos“ pareigūnų pertekliniu įsikišimu užtikrinant tvarką įkalintųjų gyvenime. Seimo kontrolierius Raimundas Šukys pasidalino įžvalgomis dėl teisės problemų. Pasak Seimo kontrolieriaus, aiškaus reglamentavimo trūkumas, kada į tvarkos palaikymą gali įsikišti viešojo saugumo pareigūnai (vadinami „jėgos“ pareigūnai), sukuria konfliktinę situaciją. Kontrolieriaus teigimu, kasdienę tvarką turėtų palaikyti kalėjimų departamento sistemai priklausantys pareigūnai ir tik riaušių ar panašių situacijų atveju galima būtų pasitelkti vidaus reikalų sistemai priklausančius viešojo saugumo pareigūnus.
Kontrolierius R. Šukys kalbėjo apie sveikatos priežiūros problemas kalėjimuose. Kalėjimų gydytojai priklauso Kalėjimų departamento sistemai, todėl galimi atvejai, kai yra nefiksuojami smurtu sukelti sveikatos sutrikdymai. Kita problema – kokybiškas sveikatos priežiūros prieinamumas sergantiems asmenims. Kalbėta apie tai, kad įkalintieji turėtų būti valstybės draudžiami asmenys, siekiant sveikatos priežiūros kokybės.
Taip pat atkreiptas dėmesys į resocializacijos problemą. Išėję iš įkalinimo įstaigų bausmę atlikę nuteistieji yra praradę savarankiško gyvenimo įgūdžius, jie yra nepageidaujami darbdavių. Tokia situacija grąžina atlikusius bausmę nuteistuosius į ankstesnę gyvenseną – šie žmonės bando išgyventi, toliau darydami nusikaltimus.
Komitetas tęs klausimo nagrinėjimą ateinančiame posėdyje, tikimasi, kad dalyvaus teisingumo ministras, Kalėjimų departamento vadovai.