Rytoj, rugsėjo 15-ąją, šalies miškininkų bendruomenė pažymės savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.
„Norėčiau paspausti ranką kiekvienam šalies miškininkui ir palinkėti, kad jokie rūpesčiai, jokios problemos nenustelbtų ištikimybės miškui, kurį jie pasirinko ne tik kaip profesiją, bet ir kaip savo gyvenimo būdą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Rūpintis šalies miškais, pasak ministro, – visų pirma yra didžiulė atsakomybė. Juk tvarkyti miškų ūkį – tai reiškia tvarkyti trečdalį šalies teritorijos. Tokį plotą užima mūsų miškai.
Neabejotinai svarbiausias 2018 m. įvykis miškininkams – pradėjusi veikti konsoliduota valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Nors valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka vyko skepticizmo apsupty, naujoji įmonė veikia stabiliai, užtikrina nuolatinį medienos tiekimą, daug dėmesio skiria gamtotvarkos priemonėms miškuose.
Ne tik VMU, bet ir viso šalies miškų ūkio sektoriaus ekonominė padėtis šiemet gerėjo. Tam didelės įtakos turėjo rinkoje augusios medienos kainos. Miškininkams tai gera žinia pirmiausia todėl, kad daugiau lėšų galima investuoti į pačius miškus, daugiau jų skirti atlyginimams už miško darbus. Kadangi buvo surinkta daugiau pinigų į Bendrųjų miškų ūkio reikmių programą, tai leido nuveikti labai svarbių darbų miškuose. Visų pirma – sutaisyti ir atnaujinti daug miško kelių visų nuosavybės formų miškuose.
Vasaros pradžioje vyravusi sausra kėlė didžiulį pavojų kilti miško gaisrams, bet rimtesnių gaisrų pavyko išvengti. Nepaisant urėdijų pertvarkos, miško priešgaisrinės apsaugos sistema veikė be priekaištų.
Kaip sako ministras Kęstutis Navickas, šalies miškininkai sėkmingai išlaikė ir gamtos iššūkių, ir miškų ūkio valdymo pertvarkos egzaminus.