Gerbiamieji Valstybės vadovai ir Seimo nariai, šiuo nelengvu mūsų valstybei ir beveik visiško chaoso situacijos Valstybės švietimo sistemoje metu kreipiamės į kiekvieną iš Jūsų, kad su visa atsakomybe, valstybiniu požiūriu bei atstovaujant visų piliečių lūkesčiams ir teisėtiems interesams Jūs pažvelgtumėte į prioritetinę visos Valstybės sritį – švietimą. Visos partijos viešai deklaravo, kad švietimas yra pamatinė, prioritetinė ir didžiausio dėmesio reikalaujanti Valstybės sritis, kuri turėtų užtikrinti tiek Valstybės šiandieną, tiek ir darnų Valstybės ateities vystymosi pamatą būsimoms kartoms. Šiandieninė situacija mūsų Valstybės švietimo srityje, deja, nėra ne tik džiuginanti, bet, švelniai tariant, nepatenkinama. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė, turinti būti pavyzdžiu, šviesuliu ir kelrode žvaigžde ne tik kiekvienam mokytojui ar dėstytojui, bet ir kiekvienam moksleiviui, studentui, jų tėvams ir kiekvienam mūsų valstybės piliečiui šiandien savo asmeniniu pavyzdžiu tiek etikos, moralės, asmeninės atsakomybės, profesinės kompetencijos, gebėjimo tartis, rasti ir priimti geriausius sprendimus, bendradarbiavimo, skaidrumo, tiek ir visose kitose srityse sugebėjo visiškai sužlugdyti paskutinius pasitikėjimo trupinius tiek visa švietimo sistema su jos vadovais, tiek ir iš dalies visos Vyriausybės darbu.
Švietimo ir mokslo ministrės veiksmai ir bendravimo forma nuo pat jos darbo pradžios nežadėjo nieko gero. Didžioji ŠMM sprendimų ir nutarimų dalis buvo priimta visiškai nepasitarus su socialiniais partneriais, ignoruojant bendradarbiavimą, tarimąsi ir teikiamus partnerių bei ekspertų siūlymus, rengiant priimamų sprendimų projektus už „uždarų durų“, forsuojant buldozerio principu stumiamas savas nepamatuotas ir dažnai logiškai nepagrįstas „reformas“, nesugebant strateguoti ir numatyti priimamų sprendimų pasekmių. Tai sukeldavo sumaištį ir nepasitikėjimą ne tik švietimo bendruomenėje, bet ir visoje valstybėje. Priimta nepamatuota ir skubi lietuvių kalbos egzamino reikalavimų keitimo tvarka, visiškai nepagrįstas ir dirbtinę netvarką bei visuotinį nepasitenkinimą sukėlęs grynai formalus, be jokio mokomojo turinio pakeitimų, mokslo metų prailginimas, skubota ir chaosą sukėlusi aukštojo mokslo sistemos reforma, antikonstituciniai ir teisiniu nihilizmu pagrįsti sprendimai, viešas „aklumas ir kurtumas“ savo vyro verslo sąsajom su vadovaujama ministerija, neskaidrūs ir sumaištį bei nepasitikėjimą visuomenėje keliantys milijoniniai „viešieji konkursai“, visą eilė kitų „profesionalių“ darbų, tarp kurių ir garsiausius atgarsius sukėlęs „etatinio“ apmokėjimo įvedimas. Akivaizdu, kad skubotai įvesta mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka yra ydinga, visiškai neparengta ir sukelia destruktyvių pasekmių visoje valstybėje. Daugumoje mokyklų kilo sumaištis, konfliktai ir masinis pažemintų bei nusivylusių mokytojų pasitraukimas iš švietimo darbo rinkos. Mokytojai ir mokyklų vadovai viešai ir garsiai pasisako apie visiškai nei techniškai, nei teisiškai neparuoštą mokytojų etatinio darbo apmokėjimo reformą. Mokytojai savo profesinės šventės metu jau tarė viešą ir garsų „gėda“. Ministrės vieši pasiteisinimai, klimpimas melo demagogijoje ir negebėjimas prisiimti asmeninės atsakomybės, o bandymai surasti kaltuosius „atpirkimo ožius“ jos vadovaujamai ministerijai pavaldžiose mokyklose tik dar kartą parodo visišką vadybos nekompetenciją, pagarbos mokytojams neturėjimą ir garbės bei orumo stoką užimant tokias aukštas ir atsakingas pareigas.
Mokytojų profesinė bendruomenė prisiima išskirtinę atsakomybę formuodama jaunosios kartos pilietines vertybes, europinę tapatybę ir patriotiškumą. Tarpukario Lietuvą, kaip pilietinę ir demokratinę valstybę, labiausiai formavo būtent tautinėmis patriotinėmis vertybėmis persisėmusi anuometinė mokykla. Būtent iš čia kilo nepalaužiama mūsų pokario rezistentų valia priešintis okupantui. Situacija, kuomet pati valstybė šią labai gausią bendruomenę pažemina, sukelia sumaištį ir visuotinį nesaugumo jausmą, atima galimybę stabiliai ir kūrybiškai dirbti, potencialiai klibina valstybės saugumo pamatus didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis. Pačios ŠMM valdžios sprendimais pedagogų bendruomenė šiandien yra grubiai stumiama socialinių protestų ir streiko link.
Lietuvos mokytojų ir tėvų bendruomenėse vyrauja nuomonė, kad dabartinės švietimo ir mokslo ministrės kompetencija, gebėjimai ir atliekami veiksmai visiškai neatitinka jos užimamų pareigų, prieštarauja Valstybės ir visuomenės interesams ir trukdo bei kenkia visai švietimo sistemai. Todėl prašome reikliai ir objektyviai įvertinti visą ministrės pastarųjų poros metų darbo laikotarpį ir priimti vienintelį atsakingą ir teisingą sprendimą – atstatydinti švietimo ir mokslo ministrę iš užimamų pareigų.