BA priimtuose dokumentuose akcentuotas glaudus regioninis Baltijos valstybių bendradarbiavimas

Šiandien, spalio 26 d., Seime įvyko 37-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija ir 24-oji Baltijos Taryba, kuriose aptartos Baltijos valstybių aktualijos ir bendradarbiavimas, regiono saugumo strategija, bendroji regioninė dujų ir elektros rinka, tolesnė projekto Rail Baltica plėtra, alkoholio politika ir Baltijos kultūros fondo įsteigimas. Dėl šių ir kitų sesijos metu aptartų temų BA pateikė pasiūlymus trijų valstybių parlamentams ir vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai.

Šioje sesijoje BA priėmė baigiamąjį dokumentą, rezoliuciją ir kitus dokumentus.

Baigiamajame dokumente BA nustatė 2019 metų prioritetus: visapusiškas požiūris į saugumą ir gynybą; Baltijos valstybių jungčių su Europos energetikos, transporto ir infrastruktūros tinklais stiprinimas; augančio ir konkurencingo regiono kūrimas.

Priimtoje BA rezoliucijoje pabrėžiama, kad glaudus regioninis Baltijos valstybių bendradarbiavimas užtikrina politiškai ir ekonomiškai stiprų bei vieningą regioną ir duoda praktinių rezultatų mūsų šalių gyventojams.

BA bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje paragino parengti Baltijos valstybių regioninio saugumo strategiją, daugiausia dėmesio skiriant karinėms ir hibridinėms grėsmėms, kovai su terorizmu.

BA įsitikinimu, būtina įkurti NATO būstinę Baltijos valstybėse ir plėsti plėsti bendradarbiavimą derinant Baltijos valstybių nacionalinius gynybos planus ir užtikrinant tinkamas sąlygas sąjungininkų karinių pajėgų (oro, sausumos ir jūrų) judėjimui.

BA daug dėmsesio skyrė bendrajai regioninei dujų ir elektros energijos rinkai. Jos nuomone, būtina vykdyti į tikslą orientuotą veiklos, kuria siekiama plėtoti Baltijos valstybių bendrą regioninę dujų ir elektros energijos rinką, koordinavimą. Taip pat trijų valstybių parlamentai ir vyriausybės paraginti pradėti Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais techninį įgyvendinimą.

Tarp pasiūlymų trijų Baltijos šalių parlamentams ir vyriausybėms – užtikrinti, kad 2019 m. sausio 1 d. savo veiklą pradėtų Baltijos kultūros fondas, parengti konkretų Baltijos valstybių bendradarbiavimo veiksmų planą siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą šalių gyventojams, suformuluoti bendrą Baltijos valstybių požiūrį į sezoninio laiko keitimo panaikinimą, tęsti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą ir taip užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, laikantis nustatyto grafiko ir užkertant kelią visų projekto išlaidų padidėjimui ir kt.

BA 38-ąją sesiją numatoma surengti 2019 m. lapkričio 28–29 dienomis Rygoje, Latvijos Respublikoje.

Parašykite komentarą