Europos vartotojų organizacijos reiškia pagrįstą baimę dėl Europos Komisijos inicijuojamos naujos direktyvos. Direktyvos tikslas – leisti bankams „išsivalyti“ balansus nuo neveiksnių paskolų (angl. non-performing loans, NPLs). Priėmus siūlomą direktyvą, bankams būtų lengviau parduoti šias paskolas trečiosioms šalims. O skolų supirkėjai, naudodami „Europos pasą“, įgytų laisvę veikti visos Europos mastu.
„Norima ES mastu sukurti antrinę neveiksnių paskolų rinką. Ketinama leisti į Europą ateiti dideliems skolų supirkimo verslo žaidėjams, pirmiausia iš JAV, kurie įsigytų bankų turimus neveiksnių paskolų portfelius. Neramina tai, kad veikdami „Europos paso“ pagrindu šie fondai išvengs tos šalies, kur jie faktiškai veiks, priežiūros institucijų dėmesio. Jie iš esmės bus reguliuojami tik toje šalyje, kur bus formaliai įsisteigę. Turime daugybę pasaulinės praktikos pavyzdžių, kaip veikia skolų „išmušėjai“. Ne veltui jie dar vadinami „maitvanagių fondais“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys Kęstutis Kupšys.
Neveiksnios paskolos – tai skolininkų pradelstos, „blogos“ paskolos. Šiuo metu tokių paskolų Lietuvos bankai turi sukaupę už maždaug 330 mln. eurų, jos sudaro 3,6 proc. viso namų ūkiams suteiktų paskolų portfelio.
Anot vartotojų gynėjo, siūlomoje direktyvoje nenumatyta jokių saugiklių skolininkams, tačiau išsamiai apibrėžiamos skolų „išmušėjų“ galimybės. Įvairių Europos šalių, o kartu ir Lietuvos, vartotojų organizacijos siekia, kad tokie saugikliai direktyvoje atsirastų.
„Visų pirma, siekiame, kad skolų supirkėjai negalėtų veikti „Europos paso“ pagrindu, o turėtų steigti juridinį vienetą – filialą ar dukterinę įmonę – toje šalyje, kurioje jie ketina vykdyti savo veiklą. Taip jie būtų prižiūrimi ir reguliuojami vietos institucijų. Dabartiniame direktyvos projekte tokia sąlyga nėra numatyta. Tai labai smarkiai paveiks finansinių sunkumų patiriančių vartotojų pozicijas, nes faktiškai bankų klientams, kurių skolą įsigis „maitvanagiai“, bus labai sunku apginti savo interesus“, – teigia K. Kupšys.
Be to, vartotojų organizacijos laikosi nuomonės, kad ES bei nacionalinės institucijos neturėtų skatinti bankų parduoti neveiksnias paskolas trečiosioms šalims. Europos Komisijos siūloma direktyva neturi leisti įprastų paskolų portfelių pardavimų – tik neveiksnios paskolos turėtų būti šios direktyvos objektu. Bankai turi būti skatinami pirmiausia išnaudoti visas galimybes dirbti su klientu, kad šis vis dėlto pats grąžintų bankui paimtą paskolą, be „maitvanagių fondų“ įsikišimo. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse paskola tampa neveiksni, kai bankas tris mėnesius iš eilės negauna jokių įnašų. Nauja direktyva leistų bankui iš karto, neįspėjus kliento, tokia paskola atsikratyti, neatsižvelgiant į paskolą paėmusio žmogaus situaciją.
„Gali atsitikti taip, kad tris mėnesius pradelsus grąžinti paskolą, vieną dieną į Jūsų pašto dėžutę pradės plūsti laiškai su raginimais ar net grasinimais kuo greičiau grąžinti paskolą, tarkime, Maltoje įsikūrusiai įmonei, antraip bus parduotas Jūsų namas ar butas, kuris buvo užstatytas imant paskolą“, – aiškina K. Kupšys.
Anot LVOA atstovo, užuot padėję žmogui įveikti krizinį laikotarpį, suteikę kredito atostogas ar suplanavę naują paskolos grąžinimo grafiką, bankai įstumtų buvusį savo klientą į nejautraus tarptautinio finansų verslo rankas.
„Labai abejoju, kad koks nors Delavero valstijos fondas, įsisteigęs Europos šalyje su silpnesne priežiūra, bus dėmesingas negalinčiam grąžinti paskolos Lietuvos vartotojui. Juk tokio verslo tikslas – kuo greičiau atgauti už neveiksnių paskolų portfelį sumokėtus pinigus, – sako Kęstutis Kupšys. – Delavero fondui nerūpės nė jo reputaciniai praradimai, jei kartais klientas dėl jo atžvilgiu taikomų priemonių imtų skųstis savo šalies priežiūros institucijoms arba viešojoje erdvėje.“
Pasak K. Kupšio, tokios vartotojus ginančių organizacijų baimės yra pagrįstos patirtimi daugelyje ES šalių. Tačiau nereikia ieškoti toli – ir Lietuvoje sklando istorijos, kaip skolų „išmušėjai“, apsimetę pareigūnais ir atėję į jų namus su policijos uniformas primenančia apranga, gąsdina bankams įsiskolinusius klientus, reikalaudami tučtuojau paskolas grąžinti.
„Bankai, sakydami, kad blogosios paskolos stabdo naujų paskolų išdavimą, o kartu ir ES ekonomikos augimą, nori apsaugoti savo verslą. Tačiau kodėl tai turi būti daroma didinant patiriančiųjų nepriteklių gretas? Po tokios direktyvos priėmimo augs socialinė atskirtis, didės skurdas. Nacionalinės vyriausybės neturi sutikti, kad sunkumų patiriantys jų šalių piliečiai būtų skriaudžiami užsienio kompanijų“, – įsitikinęs LVOA Tarybos narys.
Apie NPL direktyvą
Europos Komisija šį kovą pasiūlė sukurti vieningą neveiksnių paskolų antrinę rinką. Inciatyva – tai dalis įstatyminių iniciatyvų paketo, kurio tikslas – sukurti Europos finansų rinkos sąjungą. Antrinė neveiksnių paskolų (Europos mastu) rinka leistų bankams lengviau parduoti tokių paskolų portfelius trečiosioms šalims, įskaitant taip vadinamus „maitvanagių fondus“, veikiančius tiek bet kurioje ES šalyje, tiek už ES ribų.
Direktyva svarstoma Europos parlamente, netrukus laukiama EP Ekonomikos komiteto raporto šia tema. Numatoma, kad dėl pagrindinių EK iniciatyvų nuostatų gali būti susitarta netgi dar iki Naujųjų metų – iki Austrijos pirmininkavimo termino pabaigos.
Apie LVOA
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90.