Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė Seimo posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti Politinių partijų įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-2266GR).
Vyriausiojo patarėjo teigimu, šalies vadovė nusprendė įstatymą Seimui grąžinti dėl kelių priežasčių: „Nuo 2020 metų griaunama partijų finansavimo sistema, kuria atsisakoma procentinės rinkėjų balsų kartelės skirstant valstybės biudžeto asignavimus ir įvedama nauja mišri formulė dotacijų apskaičiavimui, kurioje reikšmingą finansavimo dalį lemtų nebe rinkėjų paduoti balsai už politines partijas, bet partijų gauti mandatai Seimo rinkimuose.“
Pasak M. Lingės, ydinga atsisakyti procentinės kartelės, nuo kurios partijos įgyja teisę į valstybės biudžeto dotaciją: „Kartelė užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos atsakingai ir atitektų konkurencingoms ir pasirengusioms valstybę valdyti partijoms. Barjero naikinimas – paskatos kurti vienadienes partijas dėl galimybės lengvai gauti valstybės biudžeto dotacijas.“
D. Grybauskaitės teikiamame projekte siūloma, kad valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti būtų paskirstomi toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 proc. (šiuo metu – 3 proc.) visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Šalies vadovės nuomone, tokiu būdu daugiau partijų turėtų galimybę pasinaudoti valstybės parama savo veiklai finansuoti.
Vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad Seimo priimtame įstatyme paliktos spragos ir teisinio reguliavimo neaiškumai, kurie leistų susidaryti tokioms sąlygoms, jog galėtų būti piktnaudžiaujama dotacijomis, kurios skiriamos naujai įsteigtoms parlamentinėms, tačiau rinkimuose nedalyvavusioms politinėms partijoms.
„Valstybės vadovės teigimu, visos partijos, net ir tos, kurios susikūrė po rinkimų, bet yra atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją, tačiau sistema neturi sudaryti paskatų piktnaudžiavimui ar net specialiai siekti tokių dotacijų“, – sakė M. Lingė.
Respublikos Prezidentė siūlo naujai susikūrusių, bet rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklai finansuoti skiriamoms dotacijoms numatyti tris saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama: tokios dotacijos būtų mokamos iki artimiausių Seimo rinkimų; siūloma nutraukti dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės biudžeto dotacijomis, paskirstytomis pagal rinkėjų rinkimų rezultatus, finansuojamą partiją; jeigu motininė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo jos pagrindu įkurtai naujai partijai dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.
Prezidentės teigimu, visoms parlamentinėms partijoms dotacijos turi būti suplanuotos kitų metų biudžete, todėl siūloma, kad šios Politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d.
Alternatyvaus balsavimo metu už pasiūlymą grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo balsavo 65 Seimo nariai, už pasiūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 63 parlamentarai.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje šį projektą numatoma svarstyti ketvirtadienį, lapkričio 8 d.
Spalio 18 d. Seimo priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad tais atvejais, jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti papildomai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Parlamentinė partija apibrėžiama kaip politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Įstatyme patikslinta parlamentinės partijos formuluotė, ja bus laikoma politinė partija, turinti savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Lietuvos Respublikos Seime.