Lietuva techniškai pasiruošusi deramai tvarkyti pavojingąsias atliekas ir kurti tvarią aplinką. Šią užduotį vykdo pavojingas atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“, kuri jau ne pirmus metus dirba sėkmingai ir pelningai. Tačiau yra rimtų kliūčių, kurios nuo vienos bendrovės nepriklauso. Šias kliūtis įvardijo ir galimas išeitis „Toksika“ pristatė atviro pokalbio su politikais ir bendruomene metu. Susitikime dalyvavo net septyni Seimo nariai.
Skaidri veikla ir atviras pokalbis su visuomene
Anot „Toksika“ generalinio direktoriaus Arūnas Dirvinsko, pavojingųjų atliekų tvarkymo problemos neabejotinai yra visų rūpestis. Todėl svarbu apie tai kalbėti atvirai, nieko neslepiant nuo visuomenės.
„Turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų švari ir saugi aplinka. Vadinasi, apie pavojingąsias atliekas tvarkančios įmonės patirtį bei vizijas reikėtų kalbėti kuo atviriau. Tai atitinka ir mūsų veiklos skaidrumo koncepciją. Mūsų įmonė pavojingųjų atliekų sutvarko kasmet vis daugiau, pajamos iš šios veiklos auga. Deja, dėl tam tikrų įsisenėjusių, ne nuo pačios įmonės priklausančių kliūčių dalis pavojingųjų atliekų galimai patenka į bendrųjų komunalinių atliekų sąvartynus“, – sako bendrovės „Toksika“ vadovas.
A. Dirvinskas pažymi, kad „Toksika“ priima atliekas, kurių negalima išrūšiuoti, perdirbti ar antrą kartą panaudoti. Minėtos atliekos nedalyvauja žiedinėje ekonomikoje, joms sutvarkyti reikalingi specialūs sprendimai. Šiandien esantis itin didelis taršos mokestis į valstybės biudžetą už atliekas, kurias privaloma laidoti pavojingų atliekų sąvartyne, trukdo tokias atliekas tvarkyti apskritai.
Atliekų sutvarko daugiau, dirba pelningai
Tiek praėję metai, tiek ir devyni šių metų įmonės veiklos mėnesiai parodė, kad šias atliekas saugiai ir moderniai tvarkyti pasiruošusi įmonė dirba efektyviai. Vien per pirmuosius šių metų devynis mėnesius „Toksika“ sutvarkė 10 611,25 tonas pavojingųjų atliekų, o tai yra netgi daugiau nei per visus 2017-uosius. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos pavyks sutvarkyti dar 2 911,78 tonų tokių atliekų.
„Efektyvi veikla lemia ir gerus finansinius mūsų veiklos rezultatus. Vien šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais iš pavojingųjų atliekų uždirbome 2 mln. 455 tūkst. 850 eurų pajamų, o grynasis pelnas sudarė 369 tūkst. 180 eurų – net 16 proc. viršijome strateginiame plane numatytus finansinius rodiklius“, – pastebi bendrovės „Toksika“ valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas.
Bendrovės vadovai taip pat pabrėžia, kad gerų rezultatų pasiekiama, išsaugant pavyzdinius aplinkosauginius įmonės veiklos rodiklius. Kaip pernai, taip ir 2018 m. bendrovės veikla atitiko visus aplinkosauginius reikalavimus.
Kliūtis – neadekvačiai didelis aplinkos taršos mokestis
Devynių mėnesių veiklos rezultatus įmonė tradiciškai pristatė bendruomenei ir politikams. Svečiai buvo pakviesti savo akimis pamatyti, kaip dirba įmonė bei atvirai aptarti ne tik įmonės laimėjimus, bet ir problemas. Apie pastarąsias kalbėtasi su bendrovėje „Toksika“ apsilankiusiais Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariais, Ūkio ministerijos, savivaldybių, Šiaulių rajono Medelyno seniūnijos, Medelyno bendruomenės „Vijolė“ atstovais.
Susitikimo metu išryškinta viena svarbiausių kliūčių efektyviai tvarkyti pavojingąsias atliekas: šiuo metu nustatytas aplinkos taršos mokestis už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas yra neproporcingai didelis – net 16 kartų didesnis užmokestį taikomą komunalinių atliekų sąvartynuose šalinamas atliekas. Tai skatina atliekų turėtojus vengti deramai tvarkyti pavojingąsias atliekas, jos patenka į bendrųjų komunalinių atliekų sąvartynus.
Pavojingųjų atliekų tinkamą tvarkymą stabdo ir tai, kad šiuo metu atliekų turėtojai be jokių tyrimų nustato susidarančių atliekų kodus, taip identifikuodami atliekas kaip pavojingas arba nepavojingas.
Seimo nariai žadėjo pagalbą
„Toksikoje“ lankęsi Seimo nariai džiaugėsi gerais bendrovės veiklos rezultatais, pripažindami, kad įmonės įvardintos problemos yra rimtos, spręstinos bei įsisenėjusios. Seimo narys Valerijus Simulik išsakė kritiškų žodžių šalies Aplinkos ministerijai, kuri esą „veliasi į daug nereikalingų diskusijų ir debatų“. Seimo narys Stasys Tumėnas pritarė, kad aplinkos taršos mokestis pavojingosioms atliekoms neturėtų likti toks, koks yra dabar, taip pat turėtų būti sutvarkyta ir duobėto kelio atkarpa pakeliui į įmonę. Tuo tarpu Seimo narys Valius Ąžuolas visų Seimo narių vardu ragino bendrovę savo problemas spręsti ne per Aplinkos ministeriją, o per Seimo narius – tai būtų efektyvesnis būdas pasiekti pokyčių.
Susitikime dalyvavo ir valstybės valdomų įmonių stebėseną atliekančios VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros direktorius Vidas Danielius. Anot jo, „Toksika“ daro teigiamą įspūdį, jos finansiniai rezultatai geri ir įmonės valdymas yra geras, tačiau yra daug spręstinų klausimų, kurie priklauso ne nuo įmonės, o nuo politinės aplinkos.
„Mes įsipareigojame kalbėtis ir frakcijoje, ir paklausti Aplinkos komiteto bei ministerijos, kas gi yra, kad negirdima problemų, kurias nori išsakyti ir išsako tokia reikšminga ir vienintelė Lietuvoje įmonė „Toksika“, – kalbėjo pirmoji Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė.
Medelyno bendruomenės „Vijolė“ pirmininkas Aidas Ziloga išsakė dėkingumą „Toksikai“ už jos švietėjišką veiklą – tai esą padeda išspręsti problemas, kol dar jos mažos ir nevirto didelėmis bėdomis.