Lietuvos atliekų sektoriuje ir toliau tvyro chaosas, nuo kurio vis labiau kenčia ir paprasti Lietuvos savivaldybių gyventojai. Dvi didžiausios pakuočių atliekų gamintojų ir importuotojų įsteigtos pakuočių tvarkymo organizacijos kai kurioms savivaldybių įmonėms už suteiktas paslaugas jau skolingos per 2 mln. eurų. Apie šią skolą ir susidariusią kritinę situaciją atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiose savivaldybių įmonėse pasakoja Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė Aušra Zigmontienė.
Kokios atliekų tvarkymo problemos šiuo metu yra susidariusios Lietuvoje?
– Lietuvoje veikia gamintojų atsakomybės principas, kai gamintojai ir importuotojai turi sumokėti pakuočių surinkėjo patirtas išlaidas, susijusias su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu ar paruošimu. Tačiau šis principas neveikia jau 10 mėnesių. Viskas prasidėjo, kai šių metų sausio 1 d. buvo nuspręsta paleisti Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) ir nurodyta, kad įmonės šioje sistemoje privalo pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Nors sistema yra įjungta, iki šiol išlieka tam tikrų techninių kliūčių, norint ja pasinaudoti.
Kas paaiškėjo po to, kai šį lapkričio 7 d. Seime buvo inicijuotas neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis?
– Posėdyje akcentuota, kad GPAIS veikia ir nors išlieka tam tikrų sistemos problemų, jos yra pavienės. Tiesa, šių problemų sprendimai užima labai daug laiko, dėl to situacija tapo kritinė ir abejojama, kad iki sausio 15 dienos bus įmanoma bus pateikti pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus. Kyla klausimas, ką kaltinsime, jei jų nebus? Ir ar atgaus komunalines paslaugas teikiančios įmonės savo pinigus?
Kur SKIA šiuo metu mato didžiausią grėsmę?
– Pagal teisės aktus savivaldybės negali finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo. Šią veiklą turi finansuoti gamintojai importuotojai – jų įsteigtos organizacijos. Ėmėme abejoti organizacijų, kurios turi finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, mokumu. Tam didelės įtakos turėjo lapkričio 6 d. iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kuriame nurodoma, kad organizacijos, atsižvelgdamos į susidariusią situaciją ir į tai, jog paslauga gyventojams turi būti teikiama nepertraukiamai, galėtų apmokėti savivaldybių įmonių suteiktas paslaugas pagal atliktus darbus įrodančias sąskaitas-faktūras. Kadangi jose nurodoma, kiek per konkretų laikotarpį surinkta ir sutvarkyta konkrečių atliekų. Tačiau, bent jau iki šiol, organizacijos griežtai atsiriboja ir nesileidžia į jokias diskusijas, pavyzdžiui, dėl dalinio apmokėjimo ar kitų sprendimo būdų. Dėl to mes manome, kad organizacijos pažeidžia trišalius įsipareigojimus. Taip pat kyla klausimas, ar nėra pažeidžiamos licencijavimo sąlygos?
Kokius nuostolius dėl šios situacijos šiuo metu jau yra patyrusios savivaldybių įmonės? Kokiuose miestuose savivaldybių įmonių nuostoliai didžiausi?
– SKIA vienija virš dvidešimties savivaldybių įmonių, užsiimančių atliekų tvarkymu. Mūsų organizacijos įmonės narės per šiuos metus jau patyrė daugiau nei 2 mln. eurų išlaidų. Tačiau galime drąsiai kalbėti apie visą Lietuvą, nes visos savivaldybės susiduria su šia situacija. Skolos dydis iš esmės labiausiai priklauso nuo to, kiek surenkama pakuočių atliekų, tad santykinai nuo gyventojų skaičiaus. Galime išskirti Kauną, Panevėžį, Šiaulių rajoną. Tačiau labiausiai nukenčia mažos įmonės. Taip yra todėl, kad šios neturi didelių apyvartinių lėšų, kuriomis galėtų dengti patiriamas išlaidas ir taip toliau vykdyti veiklą. Kai kurios jau netgi svarsto imti paskolas.
Kokios paslaugos ar jų plėtra įmonėse nukenčia labiausiai?
– Kai kurios įmonės buvo suplanavusios pirkti naują ir efektyvesnę kelių, sniego valymo įrangą, naują šiukšliavežę, bet dėl šios situacijos, kai už paslaugas neatsiskaitoma, lėšų pirkinių pradiniams įnašams nebeliko. Vadinasi, dėl to kenčia miestiečiai, negaunantys geresnių paslaugų. Tiesa, nedidelėse įmonėse situacija bloga ne tik dėl infrastruktūros plėtros, ten dėl tų pačių lėšų trūkumo vėluoja atlyginimai darbuotojams.
Kas bus, jei komunalinės įmonės atsisakys teikti atliekų tvarkymo paslaugas? Ar toks žingsnis realus?
– Toks žingsnis yra kraštutinė priemonė apie kurią kol kas negalvojame. Nekyla jokių abejonių, kad tokiu atveju kiltų panaši suirutė, kokią matėme gegužės mėnesį Vilniuje. Ypatingai jautri situacija tose įmonėse, kurios tik surenka atliekas ir veža jas pas perrūšiuotojus, kurie dėl neapmokėtų paslaugų grasina, jog nepriims atliekų. Negana to, dar keliami ir perrūšiavimo paslaugos įkainiai. Jei perrūšiuotojai nepriims atliekų, tikrai kils visiškas chaosas, nes surinkėjai paprasčiausiai neturi kur laikyti surinktų atliekų.
Kas atsakingas už susidariusią situaciją? Kaip ji turėtų būti sprendžiama?
– Pagrindinė atsakomybė gula ant Aplinkos ministerijos pečių, bet labai svarbu, kad sprendimą kuo skubiau atrastų visos suinteresuotos šalys. Galbūt pakaktų leisti duomenis pateikti senoje (IKS) sistemoje arba laikinose popierinėse pažymose? Juk šie metai yra savotiškas pereinamasis laikotarpis, o toks sprendimas leistų išvengti susidariusio chaoso ir palaipsniui perkelti informaciją į naująją sistemą. Tai svarbu ne tik dėl susidariusių skolų. Kyla klausimas, ar Lietuva apskritai žinos, kiek šiemet šalyje susidarė atliekų? Kiek buvo surinkta, kiek surūšiuota?
Galbūt Jūsų siūlymas būtų pilnai sugrįžti prie senosios sistemos ir atsisakyti GPAIS?
– Tikrai ne, noriu pabrėžti, kad SKIA įmonės nėra nusiteikusios prieš naująją GPAIS sistemą. Esame už skaidrumą ir už efektyvumą, bet ir už tai, kad visos sistemos grandys veiktų tinkamai. O svarbiausia, kad dėl šios krizės nenukentėtų gyventojai ir atliekų surinkimo paslauga būtų suteikiama nepertraukiamai.