Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai smarkiai veikia Lietuvą kasmet pasiekiantį pinigų iš užsienio srautą. Vis dėlto pastaraisiais metais perlaidų sumos iš Didžiosios Britanijos nuosekliai mažėja. Tam didelę įtaką daro politinių procesų padariniai – per trejus metus svaro kursas euro atžvilgiu pastebimai nuvertėjo. Lietuvos piliečiams tenka ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo uždirbtus pinigus – jie vis aktyviau domisi investavimo galimybėmis, kurių sąraše atsiduria bitkoinai bei kitos kriptovaliutos.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvą iš Didžiosios Britanijos pasiekiantys pinigų srautai reikšmingai mažėja: 2017 metais pervedimų suma buvo 18 proc. menkesnė nei 2016 metais ir netgi 28 proc. mažesnė nei 2015 metais.
Tuo tarpu Eurostato ataskaitoje teigiama, kad iš viso į Lietuvą per 2017 metus emigrantai ir užsieniečiai atsiuntė 1,1 milijardą eurų. Anksčiau pagal pervedimus pirmavusi Jungtinė Karalystė dėl su „Brexit“ susijusių pokyčių nukrito į trečiąją vietą – šią šalį aplenkė JAV ir Rusija.
Žinoma, į aukščiausiojo lygio susitikimą neseniai susirinkę Europos Sąjungos (ES) vadovai patvirtino istorinį „Brexit“ susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų – tai sumažino nežinomybę dėl ateities, tačiau Didžiojoje Britanijoje gyvenantys ir dirbantys lietuviai toli gražu nėra garantuoti, kad svaro kursas sugrįš į aukštumas, kuriose buvo prieš 3 metus. Pastarųjų metų patirtis emigrantus skatina ieškoti priemonių, kur investuoti ilgai kauptus pinigus.
„Per metus smarkiai atpigę bitkoinai ir kitos kriptovaliutos atkreipia į save dėmesį. Daugelis jas laiko investicija, tačiau jie pripažįsta, kad pirkdami bitkoinus jie rizikuoja. Kiti investuotojai bitkoiną mato kaip ilgalaikės investavimo strategijos dalį – įsigyja, nes yra nusiteikę kantriai laukti, kol nukritęs kriptovaliutų kursas vėl ims kopti į aukštumas“, – teigia kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovė Rytų Europos regione Magdalena Gołębiewska. Pasak jos, dauguma „Luno“ klientų iš Lietuvos bitkoiną vertina kaip investicinę priemonę ir šiuolaikinę turto klasę, kuri padeda diversifikuoti investicijų portfelį.
Palankumą bitkoinams galimai sustiprina ir tai, kad tradiciniai bankiniai pavedimai iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą daliai gyventojų atrodo brangūs, taip pat neaišku, kad pavedimų mokesčiai nešoktels į viršų per tolesnius „Brexit“ procesus. Savo ruožtu bitkoino kelias iš vieno vartotojo virtualios piniginės pas kitą vyksta kur kas greičiau negu tarpbankiniai pervedimai – kriptovaliutų kelionė yra pigi ir nepriklausoma nuo bankų.
„Kriptovaliuta skiriasi nuo įprastų valiutų tuo, kad yra virtuali ir nepriklausoma nuo kurios nors vienos valstybės. Bitkoinų skaičius yra baigtinis, be to, kriptovaliutos kursą koreguoja vidiniai rinkos procesai, o ne išoriniai politiniai sprendimai. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai atskleis didesnį kriptovaliutų pranašumą“, – dėsto M. Gołębiewska. Vis dėlto „Luno“ vadovė Rytų Europos regione pažymi, kad kriptovaliutos laikomos pakankamai rizikinga investicija, todėl šiuo metu klientams pataria investuoti tik tokią sumą, kuri nepakenktų jo ar šeimos finansinei situacijai.
Šiemet „Luno“ atliktas tyrimas parodė, kad kriptovaliutos labiausiai domina azartiškus žmonės, kurie mėgsta krepšinį ir itin aktyviai reiškiasi pokerio, kazino bei kitokių azartinių lošimų puslapiuose. „Galbūt šiems žmonėms bitkoinas atrodo kaip loterijos bilietas? Skirtumas toks, kad bitkoinas neturi lošimo tiražo – kriptovaliutų kursą galima tikrinti nuolat, o parduoti po metų ar penkerių, – aiškina M. Gołębiewska, – Tad sudarant dovanų sąrašą prieš Kalėdas yra proga nuspręsti, kas geriau – pigus svaras ar atpigęs bitkoinas“. Ji priduria, kad „Luno“ klientai turi visas galimybes išnaudoti kriptovaliutų, kaip atsiskaitymo priemonių, potencialą. Pasak M. Gołębiewskos, kiekvienas atsiskaitymas bitkoinu ar kita kriptovaliuta sustiprina virtualių pinigų cirkuliaciją ir stiprina rinkos pasitikėjimą.