Kokio gydytojo šiandien reikia visuomenei? Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) inicijavo aktualią diskusiją apie gydytojų rengimą ir prie vieno stalo pakvietė susėsti diplomatus, jaunuosius gydytojus, bendradarbiaujančių universitetų ir bei pacientų organizacijų atstovus.
Įžangine aukšto lygio diskusija tarp diplomatinių tarnybų ir aukštųjų mokyklų atstovų ketvirtadienį, lapkričio 29 d., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje Kaune prasidėjo Trečioji tarptautinė medicinos mokslų konferencija „Diplomatai už gyvybę III: evoliucija medicinos mokyme“ („Diplomats for life: evolution in medical training“).
Pagrindinė šiųmečio diplomatų ir medikų forumo „Diplomatai už gyvybę“ diskusijų kryptis išlieka medicininė edukacija ir visuminio požiūrio į žmogaus sveikatą poreikis. Gerai savijautai nepakanka pasirūpinti vien fizinėmis reikmėmis – nevalia pamiršti emocinių, dvasinių, psichologinių žmogaus reikmių.
Tad ko ir kaip reikėtų mokyti būsimuosius medikus, kokių kompetencijų turėtų turėti gydytojai, kad jie atlieptų šiuos visuomenės poreikius? Diskusijoje, kurią moderavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, pasidalyta įvairių šalių medicininės edukacijos patirtimi.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, klausimų, kaip ruošti medikus, kyla visame pasaulyje, ir šalia gydytojo kaip savo srities eksperto savybių vis dažniau minimi bendravimo, bendradarbiavimo, atjautos gebėjimai, gydytojo kaip sveikatos advokato, mokytojo ir mokslininko savybės.
„Universitetas jaučia pareigą tokius gydytojus parengti, kita vertus, jaučiame atsakomybę, kad absolventai rastų savo darbo vietą, įsitvirtintų visuomenėje. Todėl į diskusiją, kokio gydytojo reikia, kviečiame ir diplomatus, kurie padeda užmegzti ryšius su kitomis šalimis, ir politikus, kad būtų matyti, kokia linkme reikėtų reformuoti gydytojų rengimo sistemą“, – kalbėjo LSMU prorektorius studijoms.
Viena pirmųjų iniciatyvos keisti gydytojų rengimą, papildyti jų kompetencijas naujais socialiniais ir kultūriniais įgūdžiais ėmėsi Kanada. Įžanginėje diskusijoje dalyvavusi Kanados ambasados laikinoji reikalų patikėtinė ponia Beth Arlene Richardson pasakojo, jog iš kasmet į Kanadą atvykstančių 300 tūkst. imigrantų apie 60 tūkst. – pabėgėliai, kuriems dažniausiai reikia specifinės – psichologinės, socialinės ir kitokios pagalbos.
„Kad galėtų veiksmingai teikti pagalbą šiems žmonėms, mūsų gydytojams reikia specialaus pasirengimo. Tad Kanadoje gydytojams rengiami papildomi mokymai, ypač apie tai, kaip su Vidurio Rytų šalių gyventojais kalbėtis apie jų ligas, kadangi turime labai daug pabėgėlių iš Sirijos“, – pasakojo B.A.Richardson.
Pacientų organizacijos atstovė iš Olandijos Marleen Kaatee pabrėžė, jog retų ir nediagnozuotų ligų atvejais pritaikyti tinkamą gydymą pacientui įmanoma tik aktyviai bendradarbiaujant su gydytojais ir mokslininkais – bet kad visos suinteresuotos šalys pasiektų savo tikslų, jos turi gebėti tinkamai bendrauti, suvokti viena kitos poreikius.
Šiemet tarptautinės konferencijos programos turinį sudarė, lektorių pakvietimu rūpinosi ir daugelį kitų organizacinių darbų atliko Jaunųjų gydytojų asociacijos nariai.
„Keičiantis medicinos paradigmoms, mes vėl pamažu atsigręžiame į faktą, kad žmogus nėra tik kūnas. Norėdami užtikrinti mūsų bendruomenių ir visuomenės sveikatą bei gerovę, turime atkreipti dėmesį į emocinį, psichologinį bei socialinį žmogaus būties aspektus. Tokio pokyčio mūsų pasaulėvokoje ir siekiame iniciatyva „Diplomatai už gyvybę III: evoliucija medicinos mokyme“, – kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Šiemet bene pirmą kartą medicinos edukacijos konferencijoje „Diplomatai už gyvybę“ ir ją lydinčiuose Jaunųjų gydytojų asociacijos surengtuose mokymuose itin aktyviai ir plačiai bendradarbiaujama su pacientų organizacijų atstovais. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos narė Neringa Čiakienė pastebi, jog informacijos apie onkologinių bei įvairias kitų ligų gydymą daugėja, tad ir pacientai siekia aktyviau dalyvauti gydymo procese, o tam reikia plėsti medikų gebėjimus ir pačią gydymo sąvoką.
„Šiandien jau aktualu ne tik spręsti fizinę – paciento ligos – problemą, bet ir užtikrinti sklandžią gydytojo ir paciento partnerystę, nes paciento indėlis į sveikimą yra toks pat svarbus, kaip ir tinkama gydymo taktika. Šiuo aspektu labai svarbu užtikrinti emocinę paciento gerovę, tad auga poreikis meno, muzikos, gyvūnų terapijai. Labai džiugu, jog šie metodai jau skinasi kelią ir Lietuvos gydymo įstaigose, ir būsimus specialistus ruošiančiose aukštosiose mokyklose“, – sako N.Čiakienė.
Taip pat šiųmetėje konferencijoje diskutuojama apie socialinę atskaitomybę medicininėje edukacijoje, aptariami gydytojų rengimo ateities poreikiai ir iššūkiai, žmogiškojo ryšio tarp paciento ir mediko svarba. Jaunieji gydytojai itin laukia platesnio Pakopinių kompetencijų podiplominių studijų modelio aptarimo.
Konferencijos metu Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje atidaryta iki pat Kalėdų veiksianti medicinos mokslų ir meno terapijos bendrystę atskleidžianti meno paroda iš 30 eksponatų „Gera savijauta: meno ir medicinos sąveika“, kuria siekiama parodyti, kaip kūrybinė veikla sunkiems ligoniams padeda pakelti ligos naštą, įveikti socialines stigmas. Vėliau paroda keliaus per ligonines ir universitetus, tikimasi, kad meno darbai naujoms idėjoms ir veikloms įkvėps ne tik pacientus, bet ir studentus bei dėstytojus.
Daugiau informacijos: https://www.icdl3.com/