2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) iniciatyva suburta Paveldo patariamoji darbo grupė, kurią sudaro tarptautinio pripažinimo sulaukę žydų paveldo ekspertai:
Barbara Kirshenblatt-Gimblett, POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus, direktoriaus patarėja ir pagrindinių ekspozicijų vyresnioji kuratorė, Assumpció Hosta, Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė, Sergejus Kanovičius, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” steigėjas bei Šeduvos žydų memorialinio fondo projektų vadovas, Lyudmila Sholokhova, mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė, Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, Lietuvos žydų bendruomenę atstovavo Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugos specialistas ir Viktorija Sideraitė Alon, architektė-dizainerė. Ekspertų darbo grupė suformulavo rekomendacijas Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimo gairėms, kurias LŽB rengia vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį pavedimą.
Rekomendacijos skelbia, kad Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią, nes padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma. Ekspertai pabrėžia, kad daug svarbiau atspindėti šios unikalios erdvės buvusią reikšmę žydų istorijai ir dabarčiai. Įpaminklinimui turėtų būti keliami keli tikslai, visų pirma – išsaugoti artefaktus bei Didžiosios sinagogos pastatų komplekso liekanas ir tinkamai komunikuoti šios sakralios vietos vertybes. Vilniaus Didžiosios sinagogos erdvė turėtų susigrąžinti žydų istorinio, religinio, kultūrinio paveldo centrinės vietos Vilniaus mieste rolę, tai turėtų būti pasiekiama nestatant teritorijoje didelio tūrio ir apimties statinių, bet pasitelkus komunikacinius ir multimedijos sprendinius.
Tinkamai sutvarkyta Sinagogos teritorija, dėl joje išlikusių kultūros vertybių, ekspertu nuomone, galėtų įgauti Nacionalinio parko statusą.
Ekspertų vertinimu Didžiosios sinagogos erdvė turi visus būtinus elementus, kad taptų žydų paveldo tako Vilniuje centru, vedačiu ir į kitas Lietuvos Jeruzalės pažinimui svarbias vietas. Erdvė turėtų būti sugrąžinta Lietuvos žydų bendruomenei, ir būti atvira miestui ir jo svečiams.
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė palankiai įvertino ekspertų rekomendacijas:
„Mes negalime atsukti laiko atgal. Negalime sugrąžinti pražudytų gyvybių. Bet mes privalome grąžinti Didžiosios sinagogos vietą žydų bendruomenei ir miestui bei taip priminti visų pirma sau, o tada ir visam pasauliui, kodėl Vilnius yra Lietuvos Jeruzalė.”
Ekspertų grupės narys Sergejus Kanovičius pridūrė: „Geriausias būdas išsaugoti Vilniaus Didžiąją sinagogą yra išsaugoti artefaktus ir pasakoti nuostabią litvakų istoriją ateities kartoms per įtaigią nematerialią šios ypatingos erdvės skleidžiamų vertybių patirtį”.
Detalios gairės žemiau. Daugiau informacijos: Martynas Užpelkis, paveldosaugos specialistas, 861513257
VILNIAUS DIDŽIOSIOS SINAGOGOS MEMORIALIZAVIMO GAIRIŲ REKOMENDACIJOS
- Padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma. Todėl Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią.
Rekomenduojama pabrėžti šios erdvės unikalumą, jos istoriją ir dabartį. - Įpaminklinimo projektas (toliau – projektas) turėtų sutelkti dėmesį į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą. Turėtų susilaikyti nuo bet kokių didelio tūrio statinių atkūrimo ar naujų pastatų statymo. Esamas darželio pastatas nesuderinamas su šia vieta ir turėtų būti pašalintas.
- Projektas turėtų sutelkti dėmesį į objekto centrinės ir unikalios reikšmės Lietuvos žydų istorijoje ir atmintyje atkūrimą ir išreiškimą.
- Didžiosios Sinagogos erdvės prasmė pirmiausiai ir labiausiai turėtų būti atskleidžiama per apčiuopiamą patyrimą to, kas surasta ir išsaugota.
- Erdvė turėtų tekstu ir multimedijos priemonėmis pasiūlyti lankytojams įtraukiančią patirtį, susijusią su šios vietos istorija ir nematerialiomis vertybėmis.
- Didžiosios sinagogos teritorija turėtų tapti žydiško Vilniaus lankymo pagrindiniu centru, susietu su kitomis lankytinomis žydiško paveldo vietomis mieste. Naudojant daugiakalbius ženklus, spausdintus ir skaitmeninius žemėlapius, išmanias programėles ir nuoseklią vizualinę kalbą, žydiškos erdvės visame mieste turėtų būti sujungtos, kad sudarytų nuoseklų žydų paveldo maršrutą.
- Erdvė turėtų būti suprojektuota ir skirta tiek vietinei bendruomenei, tiek turistams.
- Erdvė turėtų būti prieinama visą parą.
- Didžiosios sinagogos teritorijos panaudojimas turėtų būti nekomercinis, akcentuojantis jos teisinį NACIONALINIO memorialinio parko statusą.
- Lietuvos žydų bendruomenė yra istorinė ir teisinė šios teritorijos įpėdinė. Atitinkamai koncepcijos kūrimas, sprendimų priėmimas, būsimas dizaino ir rekonstrukcijos procesas turėtų būti derinamas su Lietuvos žydų bendruomene, būsimiems sprendiniams turi pritarti LŽB.
*************************************************************************
JEWISH HERITAGE EXPERTS AGREED GUIDELINES FOR MEMORIALIZATION OF THE GREAT SYNAGOGUE OF VILNA
At the behest of the Jewish (Litvak) Community of Lithuania an international Heritage Advisory Group consisting of renown global experts of Jewish heritage:
Barbara Kirshenblatt-Gimblett, advisor to the director and senior curator of main exhibits, POLIN Polish Jewish History Museum, Assumpció Hosta, General Secretary of the European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage (AEPJ),
Sergey Kanovich, Founder of NGO Maceva and Project Manager of Seduva Jewish Memorial Fund,
Lyudmila Sholokhova, PhD, director, YIVO archive and library,
Sergey Kravtsov, senior research correspondent, Jewish Art Center, Hebrew University, Jewish Community of Lithuania was represented by Martynas Užpelkis, the LJC heritage specialist and by Victoria Sideraitė Alon, architect-designer. The expert group has issued a set of RECOMMENDED GUIDELINES FOR MEMORIALISATION OF THE GREAT SYNAGOGUE OF VILNA.
Primarily it is clear that an effort at rebuilding of the Great Synagogue would send a false message, instead its recommended to emphasize uniqueness of site’s history and current moment. Memorialization should pursue as its objectives – conservation of the remains and its proper communication. The project should focus on recovering and expressing the centrality and unique meaning of the site in Lithuanian Jewish history and memory.
Site has all the necessary ingredients to become the center point for visiting Jewish Vilnius, with clear links to other sites in town. It should serve the local community and tourists alike. Yet it should refrain from adding any lofty built mass, instead the values of the site should be expressed through text and multimedia.
Faina Kuliansky, Chairperson of the Jewish Community of Lithuania strongly welcomed the recommendations: “We cannot rebuild what is lost. We cannot return the Jewish people that have perished. But we are obliged to reclaim the Great Synagogue site back to the Jewish Community and to the city as the focal point of the extraordinary Jewish life in Jerusalem of the North.”
Sergey Kanovich, member of the expert group added: “The best way to preserve the Great Synagogue of Vilna is to conserve the remains and communicate its history to future generations through compelling experience of the intangible values of the site.”
For the set of detailed recommendations see below.
RECOMMENDED GUIDELINES FOR MEMORIALISATION OF THE GREAT SYNAGOGUE OF VILNA
- Damage to the site and to the Jewish community during and after World War II is not Therefore, rebuilding of the Great Synagogue or any other significant part of the site would send a false message. The recommended approach emphasizes the uniqueness of the site, its history, and the current moment.
- The project should focus on conservation and on exposing actual remains and should refrain from adding any lofty built mass. The existing kindergarten building is not in keeping with the site and should be removed.
- The project should focus on recovering and expressing the centrality and unique meaning of the site in Lithuanian Jewish history and memory.
- The site should communicate its meaning first and foremost through a tangible experience of what has been found and conserved.
- The site should also offer visitors a compelling experience of the intangible values of the site through text and multimedia.
- The site should become the centerpoint for visiting Jewish Vilnius, with links to other sites in the town. Through multilingual signposting, printed and digital maps, a wayfinding app, and a consistent visual language, Jewish sites all over the city could be brought together to form a Jewish heritage route or precinct.
- The site should be designed and built to serve both the local community and tourists.
- The site should be accessible round the clock.
- Use of the site should be non-commercial, consistent with its legal status as a NATIONAL memorial park.
- The Jewish Community of Lithuania is the historical and legal heir and stakeholder to the site. Accordingly, the process of concept development, decision making, physical design, and reconstruction should be fully coordinated with and approved by the Jewish Community of Lithuania.