Susisiekimo sektoriaus viešieji pirkimai tampa skaidresni – vykdoma daugiau tarptautinių pirkimų, mažėja supaprastintų mažos vertės pirkimų bei neskelbiamų apklausos pirkimų iš vieno tiekėjo. Tokias tendencijas parodė Susisiekimo ministerijos atlikta ministerijos bei jos reguliavimo srities įstaigų ir įmonių 2016–2017 m. vykdytų viešųjų pirkimų analizė.
Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kaip susisiekimo sektoriuje pakito korupcijos pasireiškimo tikimybė, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui nuo 2017 m. liepos 1 d. Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms ir viešosioms įstaigoms buvo surengta apklausa apie 2016–2017 m. laikotarpiu jų vykdytus pirkimus, išskiriant tokius rizikingus aspektus, kaip neskelbiamos apklausos pirkimai, pirkimai iš vieno tiekėjo bei sutarčių keitimai.
„Tyrimo metu nustatyti pokyčiai susisiekimo sektoriaus viešųjų pirkimų srityje rodo teigiamas tendencijas. Daugėja tarptautinių viešųjų pirkimų, kuriems taikomi aukščiausi skaidrumo ir viešumo standartai, tuo tarpu gerokai mažėja mažos vertės pirkimų, vykdomų neskelbiamos apklausos būdu, kai pirkimo organizatorius gali pats pasirinkti tiekėjus. Akivaizdu, kad pasikeitus teisiniam viešųjų pirkimų reglamentavimui ir susisiekimo sektoriuje taikomoms antikorupcijos politikos nuostatoms, mažėja neskaidrių pirkimų rizika, skatinama tiekėjų konkurencija“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministerijos atlikta apklausa parodė, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., bendras susisiekimo sektoriaus pirkimų skaičius sumažėjo 15,9 proc., nors bendra pirkimų vertė paaugo maždaug 6 proc. Labiausiai, 44,5 proc., padidėjo bendra tarptautinių pirkimų vertė – nuo 301,6 mln. eurų 2016 m. iki 435,6 mln. eurų 2017 m. Aukščiausiais skaidrumo standartais pasižyminčių tarptautinės vertės viešųjų pirkimų minėtu laikotarpiu padaugėjo 9,9 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu bendra supaprastintų viešųjų pirkimų vertė ir kiekis sumažėjo. Supaprastintų (išskyrus mažos vertės) pirkimų bendra vertė sumažėjo 31,2 proc., kiekis – 29,9 proc., supaprastintų mažos vertės pirkimų vertė sumažėjo 55,7 proc., kiekis – 15,4 proc.
„Taigi labiausiai pavyko suvaldyti mažos vertės pirkimus, kurie paprastai yra mažiausiai kontroliuojami, o perkant neskelbiamos apklausos būdu neretai kreipiamasi tik į vieną tiekėją“, – pastebi ministras R. Masiulis.
Nustatyta, kad bendra viešųjų pirkimų neskelbiamos apklausos būdu vertė 2017 m., palyginti su 2016 m., susisiekimo sektoriuje sumažėjo 59 proc. Neskelbiamų viešųjų pirkimų pasirinkimo priežastys daugeliu atveju įvardijamos kaip „Kitos“, neįvardijant konkretesnių tokio pirkimo būdo pasirinkimo priežasčių, todėl vis daugiau dėmesio susisiekimo sektoriuje skiriama supaprastintų pirkimų kontrolei bei pirkimų, vykdomų neskelbiamos apklausos būdu, skaidrumui ir tiekėjų konkurencijai didinti.
Šios pastangos davė rezultatų – minėtu laikotarpiu supaprastintų mažos vertės neskelbiamų pirkimų, kai buvo kreiptasi tik į vieną tiekėją, sumažėjo beveik tris kartus. 2016 m. tokie pirkimai susisiekimo sektoriuje sudarė 84,3 proc. visų supaprastintų mažos vertės pirkimų, o 2017 m. – tik 36 proc. Pagal vertę tokių pirkimų dalis sumažėjo nuo 28,8 proc. iki 18,6 proc.