Brangūs Laisvės gynėjai, žuvusiųjų artimieji, visi Laisvės kovotojai, Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, Prezidente Valdai Adamkau, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės, Seimo nariai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji Lietuvos žmonės ir svečiai.
„Jei saldu mirti už Tėvynę, ar galima trokšti ko nors labiau, nei dėl jos gyventi,“ – tuo prieš šimtmečius, byrant valstybei tikėjo paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Joakimas Chreptavičius. Tuo, kuriant valstybę, tikėjo gynėjai, kurie trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę:
Loreta Asanavičiūtė,
Virginijus Druskis,
Darius Gerbutavičius,
Rolandas Jankauskas,
Rimantas Juknevičius,
Alvydas Kanapinskas
Algimantas Petras Kavoliukas,
Vytautas Koncevičius,
Vidas Maciulevičius,
Titas Masiulis,
Alvydas Matulka,
Apolinaras Juozas Povilaitis,
Ignas Šimulionis,
Vytautas Vaitkus.
Ačiū.
Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičias. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą – tai kraujas ir kančia.
Tikėjimas laisva mintimi ir žmogaus teisėmis šiandien yra savaime suprantamas. Dabar kova už nepriklausomybę – lyg būtajame laike. Tačiau pašonėje girdime pildomą arsenalą ir žvangančius ginklus. Ginklais dažnai yra ir žodžiai, ir šantažas, ir manipuliacija. Nereikia karingai nusiteikus ieškoti priešų tarp savų. Dabar, kai matome riedančią pavojingo nacionalizmo ir savininkiškumo bangą, turime būti atsparūs, susitelkę ir vieningi. Tegu meilė dega mūsų širdyse, tegu vienybė žydi.
Savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metais Lietuva įstojo į sėkmingųjų šalių klubą – tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Tai aiškus ženklas, kad per laiką, kol esame laisvi, beveik trisdešimt gyvavimo metų, tapome pažangia, žinoma ir svarbia valstybe, tai signalas, kad tvirtais žingsniais, nors kartais atrodo ir „sunkiais batais“, einame teisingu keliu.
Šiandien esame palaikomi, esame drąsesni ir esame veiklesni. Matykime modernios Lietuvos ir dabartį, ir ateitį, kurią kurti galime tik savo sąmoningumu ir oriai, ramiai, bet nenusiraminę.
Prieš 28-erius metus praradome Lietuvos dukrą ir sūnus.
Nutolstančius artimuosius prarandame ir kelyje į šiandieną ir rytdieną. Siekime išsaugoti mūsų tautos vaikus užsieniuose, tautiečius, kurie už tūkstančių kilometrų gieda Tautišką giesmę, kurie kalba lietuviškai ir vienydamiesi kartu švenčia.
Vienybės jėga yra ta galia, su kuria laimėjome Sausio 13-osios mūšyje, nepaliaukime ja tikėti. Gyvenkime dėl Tėvynės, kad niekam nebereikėtų dėl jos mirti. Ačiū