Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) profesinė sąjunga oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, siekdama gauti atsakymus apie NMA centrinio padalinio perkėlimo į Kauną kaštus, terminus bei ekonominę naudą. Ministrui pateikti ir klausimai dėl rizikos Lietuvai netekti ES paramos arba išmokų ūkininkams vėlavimo.
Pateikti atsakymą į NMA profesinės sąjungos raštą ministerijai pavedė ir Vyriausybės kancleris. Vietoj to ministras skubos tvarka siekia Vyriausybės palaiminimo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir pavaldžias institucijas – NMA ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) – perkelti į Kauną, taip ir nepateikdamas atsakymų apie ekonominį šio sprendimo pagrindimą. Pažymime, kad Vyriausybės programoje nėra numatytas NMA centrinio padalinio perkėlimas į Kauną, taip pat neaišku, kodėl, jei jau buvo nutarta kelti pavaldžias ŽŪM institucijas, iš jų buvo pasirinkta NMA, kuri turi teritorinius padalinius visuose didžiuosiuose Lietuvos regionuose, o ne nutarta kelti visas pavaldžias institucijas kartu.
NMA profesinė sąjunga, reaguodama į paskutinių dienų įvykius, mano, kad perkėlimas vykdomas ne tik neatlikus ekonominės analizės, bet ir neįvertinus kitų neigiamų perkėlimo pasekmių. Visuomenė, o ypač ūkininkai turi teisę žinoti tikrąją NMA centrinio padalinio perkėlimo į Kauną kainą.
Valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos racionaliai ir efektyviai, o NMA perkėlimas į Kauną jau vykdomas be atliktos galimybių studijos, kaštų ir naudos analizės, kuri būtų paremta ekspertų žiniomis. Toks neracionalus vykdomas veiksmas pareikalaus didelių papildomų valstybės biudžeto išlaidų. Vyriausybei tvirtinant kėlimo veiksmų planą, turi būti įvertintos visos galimos rizikos ir pagrįstas realus biudžeto lėšų poreikis šiam sprendimui įgyvendinti. Akivaizdu, kad perkėlimo veiksmai vykdomi skubotai ir „buldozeriu“, neatsižvelgiant į darbuotojų lūkesčius, esamą situaciją ir galimas rizikas, kurios sukeltų neigiamus padarinius tiek Lietuvos biudžetui, tiek daugiau nei 150 000 pareiškėjų ir jų ūkiams, dėl ko gali kilti žemės ūkių ekonominė krizė. Atkreipiame dėmesį, kad net Vyriausybės pasitarime, kuris vyko 2019 m. vasario 6 d., buvo siekiama įtvirtinti nuostatą, jog patalpos ŽŪM, NŽT ir NMA būtų nuomojamos iš privataus sektoriaus, o ne naudojamos valstybei priklausančios patalpos, nes taip esą ekonomiškiau ir geriau valstybei. Tačiau kaip galima pagrįsti būsimą naudą, jei dabar NMA centrinio padalinio pastatas priklauso valstybei, juo naudojamasi nemokamai panaudos teise ir pastatas nereikalauja jokių investicijų? Nevertinamos ir būsimos išlaidos išeitinėms kompensacijoms mokėti, nes NMA centrinio padalinio perkėlimas iš vieno miesto į kitą, keičiant buveinės adresą, pagal Darbo kodeksą yra esminis pakeitimas su visomis iš to einančiomis pasekmėmis. Taip pat neįvertintos būsimos išlaidos naujiems darbuotojams apmokyti ir jų kvalifikacijai kelti, apmokėti darbuotojų „komandiruočių“ į Vilnių ir atgal išlaidas.
Preliminariais NMA skaičiavimais – įstaigai perkelti reikiamų išlaidų suma gali viršyti 4 mln. Eur. Be to, turėtų būti įvertinti ir tikėtini valstybės biudžeto praradimai, nes, naujiems darbuotojams trūkstant kompetencijų bei patirties, galimi ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimai. Esame susipažinę su informacija, kurią NMA įstaigos vadovas pateikė ŽŪM ministrui dėl perkėlimo kaštų ir papildomų lėšų poreikio 10 metų laikotarpiui: perkėlimo į Kauną išlaidos sudaro 5 078 065 Eur, taip pat kiekvienais kitais metais papildomos išlaidos sudarys apie 2 000 000 Eur. Tai visiškai neatitinka ŽŪM pristatomų skaičių ir būsimų išlaidų. Tokias išlaidas galima nesunkiai pagrįsti vien faktu, kad, 2020 m. sausio 1 d. NMA palikus 30–50 proc. centrinio padalinio Vilniuje darbuotojų (optimistinis variantas, realistinis gali siekti 75–95 proc.), su išeitinėmis kompensacijomis ir kompensacijomis už nepanaudotas atostogas reikės papildomų lėšų iš biudžeto ne mažiau kaip 2 300 000 mln. Eur. Matant tokius neatitikimus kyla klausimas, kad galbūt žemės ūkio ministras sąmoningai pateikia viešai tik skaičiavimus dėl perkraustymo paslaugos, kurią atliks viešąjį pirkimą laimėjusi įstaiga, bet neparodo visų įstaigos perkėlimo išlaidų sąmatos dedamųjų, nes, įvertinus realią situaciją, kėlimo į Kauną projektas nebūtų patvirtintas ir ekonomiškai žalingas.
Pažymime, kad NMA, būdama vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti ES ir Lietuvos valstybės paramos priemones, yra atsakinga už žemės ūkio ir žuvininkystės fondų (Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, nacionalinės paramos bei valstybės pagalbos ir Europos žuvininkystės fondo bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) paramos lėšų mokėjimą, todėl yra reali grėsmė neatitikti akreditavimo kriterijaus dėl žmogiškųjų išteklių užtikrinimo, ir dėl to NMA nebegalėtų administruoti paramos bei išmokėti išmokų, taigi, Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei nepasiektų jautraus socialinio sluoksnio, t. y. apie 150 tūkst. Lietuvos ūkininkų. Atkreipiame dėmesį, jog NMA jau yra akredituota 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui, buvo įvertinti jos turimi žmogiškieji resursai, kurie atitiko visus reikalaujamus kriterijus, o praradus žmogiškuosius resursus rizikuojama prarasti ir akreditaciją bei skiriamą paramą.
Niekur nėra kalbama, kas būtų praradus NMA akreditaciją. Tai galima paprastai paaiškinti – tiesiog prarandama teisė į ES paramą, dėl ko pirmiausia nukentės visi Lietuvos ūkininkai bei kaimo gyventojai, žuvininkystės sektoriaus bei žemės ūkio produktų perdirbimo sektorių atstovai. 2019 m. iš viso numatyta virš 800 mln. Eur paramos priemonėms pagal visus fondus, iš jų apie 550 mln. Eur yra skirta tiesioginėms išmokoms už plotines priemones, kurioms ES reglamentai nustato mokėjimo terminus iki kitų metų birželio 30 d. Yra didelė rizika, kad jau šiais metais gali sutrikti NMA tiesioginė veikla išmokant šią paramą dėl minėtų ŽŪM veiksmų. Tokia pati situacija, įvertinus rizikas, prognozuojama 2020 ir 2021 metais. Lietuvai 2–3 metai – tai prarasti beveik 2 milijardai ES paramos. NMA nespėjus išmokėti paramos laiku, Lietuva privalės ją kompensuoti iš Lietuvos biudžeto arba, praradus akreditaciją, ji bus atimta ir neskiriama. Atitinkamai Lietuvos kaimo plėtros programos (toliau – KPP) ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos (toliau – EŽF) paramai išmokėti taip pat nustatyti išmokėjimo terminai, o vėluojant – Europos Komisija skiria sankciją Lietuvai arba prarandamos skirtos ir laiku neįsisavintos lėšos.
Atkreiptinas dėmesys, kad jau turi prasidėti naujo programinio laikotarpio (2021–2027 m.) dokumentų derinimas su Europos Komisija bei pasirengimas administruoti šio laikotarpio priemones. Neturint pakankamai aukštą kvalifikaciją bei reikiamą patirtį turinčių darbuotojų, nebus įmanoma pasirengti naujojo laikotarpio paramos administravimui, taigi Lietuva šios paramos gali negauti arba gauti labai pavėluotai, kas neabejotinai paveiks visos valstybės ekonomiką. Tai turi būti įvertinta kaip grėsmė, galinti sukelti ypatingą įvykį iš finansinės ir ekonominės pusės, kaip reglamentuoja LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“.
Taip pat didelių abejonių kelia žemės ūkio ministro žadamos „lengvatos“ darbuotojams. Jau vien dėl to, kad jos nesuderinamos su darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Ministras nuolat viešai mini galimybę dirbti nuotoliniu būdu, tačiau nėra kalbama apie tai, kaip darbdavys darbuotojus aprūpins saugiomis darbo priemonėmis (kompiuterine ir telefonine), taip pat kaip užtikrins asmens duomenų ir konfidencialios informacijos saugumą ir kt. Tokių klausimų sprendimas susijęs su labai didelėmis išlaidomis, nes kiekvienam darbuotojui turėtų būti įrengiamos 2 darbo vietos – viena nuolatinėje darbo vietoje, o kita – ten, kur darbuotojas dirbs.
Iš žemės ūkio ministro G. Surplio pasisakymų viešojoje erdvėje jaučiamas visiškas aukštos kvalifikacijos NMA darbuotojų neįvertinimas, kuris yra ekonomiškai žalingas ne tik įstaigos darbui, bet ir valstybei. Tokia situacija jau apsunkino įstaigos veiklą (iš NMA centrinio padalinio išėjo apie 200 darbuotojų), o netolimoje ateityje visiškai sutrikdys jos darbą ne trumpesniam nei metų ar dvejų laikotarpiui. Tai lems netinkamą veiklos užtikrinimą, priskirtų funkcijų neatlikimą, o didžiausia galima rizika Lietuvos biudžetui – prarastos skirtos ES lėšos. Kaip tai bus suvaldyta – niekas nekalba. Svarbiausia su puikiais lozungais vykdyti mistinę Vyriausybės programos dalį, kurioje apie NMA perkėlimą į Kauną net nėra minima.
NMA profesinė sąjunga ragina atskirti NMA centrinio padalinio perkėlimo į Kauną projektą nuo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo projekto, atidėti NMA centrinio padalinio perkėlimo procedūras tol, kol nebus ekonominio-finansinio pagrindimo ir nebus parengta reali šios situacijos valdymo strategija.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio ministro vieši pasisakymai apie nuolatinę komunikaciją su iškeliamų įstaigų darbuotojais ir jų atstovais neatitinka tikrovės. Tik po nepavykusio bandymo patvirtinti Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos perkėlimą į Kauną š. m. vasario 6 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime ministras pirmą kartą pakvietė NMA centrinio padalinio bei kitų perkeliamų įstaigų profsąjungas ir darbuotojus pasikalbėti.
Ir niekas neklausia, ką sako ūkininkai – LR žemės ūkio rūmų atliktoje apklausoje prieš NMA centrinio padalinio perkėlimą į Kauną pasisako tokios Lietuvos žemdirbių asociacijos kaip Kiaulių augintojų asociacija, Daržovių augintojų asociacija, Sėklininkystės asociacija, Žirgų augintojų asociacija, Žemės ūkio bendrovių asociacija, Veislininkystės asociacija, Nenašių žemių naudotojų asociacija, Ekologinių ūkių asociacija, Kaimo turizmo asociacija (LŽŪBA informacija).
Vasario 13 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atidėti NMA ir NŽT iškėlimą į Kauną, kol paaiškės ŽŪM iškėlimo iš Vilniaus ekonominis efektyvumas.
NMA profesinė sąjunga sulaukė žemės ūkio ministro atsakymo į 2019 m. sausio 25 d. pakartotinį kreipimąsi dėl NMA iškėlimo į Kauną (buvo pateikta 17 klausimų). Atsakyme rašoma, kad „klausimai, susiję su NMA centrinio padalinio perkėlimu (rizikomis, grėsmėmis, perkėlimo sąnaudomis, kaštų ir naudos analize ir pan.), bus svarstomi tik po ministerijos perkėlimo naudos ir pasekmių įvertinimo“.