Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 19 dieną visiškai patenkino Lietuvos notarų rūmų ir jų prezidiumo narių skundą bei panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo Notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai buvo pripažinti pažeidusiais Konkurencijos įstatymą ir nubausti baudomis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Notarų rūmų prezidiumo nariai, priimdami sprendimus, suvienodinančius notarų paslaugų įkainių taikymą, vykdė savo įstatyminę pareigą ir veikė įstatymų ribose. Notarų rūmai, pateikdami notarams išaiškinimus, vykdė jiems tiesiogiai Notariato įstatyme nustatytą viešąją funkciją– notarinės praktikos vienodinimą. Todėl, teisėjų kolegijos sprendimu, Notarų rūmai negalėjo būti prilyginami ūkio subjektui, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatyme. Anot teismo, Konkurencijos tarybos nutarimas „vien jau šiuo aspektu pripažintinas teisiškai ydingu“.
„Teismas nustatė tai, ką beveik dvejus metus, kol vyko tyrimas Notarų rūmų atžvilgiu, kartojome tiek mes patys, tiek garsiausi civilinės ir konkurencijos teisės specialistai iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Visi Notarų rūmų priimti sprendimai atitinka teisės aktus, ir juo labiau – Notariato įstatymo nustatytą pareigą vienodinti notarinę praktiką. Teismas sumalė į miltus visus teisiškai nepagrįstus Konkurencijos tarybos kaltinimus apie Notarų rūmų ir jų Prezidiumo narių neva padarytus konkurencijos pažeidimus“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos teigimu, visas prieš notarus nukreiptas Konkurencijos tarybos tyrimas buvo pastatytas ant ūkio subjekto sąvokos aiškinimo ir taikymo teisinio pamato, ir tokia logika buvusi „teisiškai rizikingai sukonstruota“.
Anot teismo, Konkurencijos taryba neįrodė Notarų rūmams priėmus kokių nors konkurenciją varžančių nutarimų. Taip pat Notarų rūmai, priešingai nei skelbė Konkurencijos taryba, nedarė jokios įtakos Teisingumo ministerijai dėl notarų paslaugų įkainių tvirtinimo. Teismas nutartyje pabrėžė, kad Teisingumo ministerija turi išskirtinę diskreciją nustatyti notarų atlyginimo dydžius, iš esmės galėjo nepritarti Notarų rūmų pasiūlytiems įkainiams, ar rekomenduoti, jos nuomone, tinkamesnius įkainius. Priešingai, byloje buvo pateikta duomenų apie tai, jog teisingumo ministras yra patvirtinęs kitokius įkainius, nei siūlė Notarų rūmai, kitaip tariant, teisingumo ministras neatsižvelgė į Notarų rūmų pastabas ir pasiūlymus.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurencijos taryba pažeidė konstitucinį principą, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konkurencijos taryba už iš esmės tą patį pažeidimą nubaudė tiek Lietuvos notarų rūmus, tiek atskirus notarus, tarsi savarankiškus ūkinės veiklos subjektus, nors jie buvo ir Lietuvos notarų rūmų valdymo organo – Prezidiumo nariai.
Teismo nuomone, Notarų rūmai yra aiškias viešąsias funkcijas vykdantis, valstybės kontroliuojamas notarų savivaldos organas, todėl Konkurencijos tarybos veiksmai, atliekant netikėtą patikrinimą pasitelkus policijos pareigūnus, gali būti vertinami kaip pertekliniai, atlikti nesiekiant taikaus ir pagarbaus teisinių institucijų bendradarbiavimo, savaime užprogramuojantys Konkurencijos tarybos, Teisingumo ministerijos ir notarų savivaldą įgyvendinančių organų konfliktą.
Be to, kaip šešiolikos puslapių apimties nutartyje konstatuoja teismas, Konkurencijos taryba visada žinojo apie notarų rinkos teisinį reguliavimą, sandorių tvirtinimo notarinius įkainius, aktyviai dalyvavo notarinės rinkos stebėsenos procese. Kai Konkurencijos taryba atliko tyrimą prieš Notarų rūmus, ji pakeitė keleriais metais anksčiau savo pačios atstovų pasisakymuose išsakytas pozicijas, pavyzdžiui, jog notarai gali konkuruoti tik aptarnavimo kokybe, o ne kainomis.