Rengiant galutinę Europos Parlamento (EP) Regionų plėtros komiteto nuomonę, padaryta didelė pažanga tiesioginių išmokų žemdirbiams, regioninės politikos ir kaimo plėtros klausimais. EP narys Bronis Ropė buvo paskirtas šio dokumento rengėju. Tai labai svarbi pozicija Lietuvai, nes europarlamentaras iš Lietuvos turėjo pirmenybę formuojant komiteto nuomonę. „Įveikiau iššūkį suderinti Lietuvai palankias nuostatas su kitų politinių grupių atstovais komitete. Rezultatas stulbinantis – nė vieno balsavusio prieš, nė vieno susilaikiusio. Absoliutus palaikymas“, – balsavimo rezultatus komentavo B. Ropė.
„EP Regionų plėtros komitetas pritarė mano siūlymui suvienodinti išmokas žemdirbiams iki ES vidurkio, o ne iki 90 procentų vidurkio, kaip siūlo Europos Komisija. Tai reiškia, kad per ateinantį finansinį laikotarpį ES turi visiškai suvienodinti išmokas ūkininkams, kaip įsipareigojo tą padaryti 2002 m. Vadovų Tarybos sprendimu“, – teigė B. Ropė. Taip pat komitete įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos ūkininkų ir visų kitų ES ūkininkų indėlis į gamtosaugą, gyvūnų gerovę, maisto saugos reikalavimų laikymąsi yra toks pat, todėl ir atlygis tiesioginių išmokų pavidalu turi būti nediskriminuojantis, lygus ir teisingas.
Komitetas taip pat pritarė B. Ropės siūlymui dėl Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos skirstymo dviems NUTS2 dydžio Lietuvos regionams. Lietuvoje NUTS 2 lygmenį atitinka Sostinės regionas ir Vidurio Vakarų regionas, t. y., – visa likusi Lietuva. Pagal šį siūlymą ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio Vakarų regione būtų skiriamas didesnis ES kofinansavimo procentas – 85 proc., o tai reiškia, kad paramos gavėjams tektų prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas būtų 50 proc. Iki šiol Lietuva, skirstant ES paramą, buvo laikoma vienu regionu ir, nieko nekeičiant, Lietuvai grėsė ES fondų paramos mažėjimas po 2020 metų. „Eurostato duomenimis, Vilniaus regiono BVP lygis yra 107 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – tik 62 proc. ES vidurkio. Darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pašalpų vidutinis dydis Lietuvoje vis dar yra 3-4 kartus mažesnis už ES vidurkį, tad netekus didelės dalies ES finansavimo, tai, visų pirma, pajustų kukliau gyvenančios savivaldybės. Negalime dėl statistikos efekto leisti sau prarasti didžiulių europinės paramos pinigų“, – sakė B. Ropė.
Taip pat pritarta B. Ropės siūlymui dėl didesnio finansavimo kaimo plėtrai nei buvo numatyta Europos Komisijos pasiūlyme. Europos Komisija kaimo plėtros intervencinėms priemonėms 2021-2027 m. siūlė 78 811 mln. eurų. Tačiau EP Regionų plėtros komitetas palaikė B. Ropės siūlymą kaimo plėtros programoms skirti 96 712 mln. eurų. Tai reiškia – beveik 20 000 mln. eurų daugiau ES kaimo plėtrai.
Šis EP Regioninės plėtros komiteto dokumentas bus perduotas atsakingam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, kuris spręs, ar pritarti parengto dokumento nuostatoms. B. Ropė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete yra Žaliųjų/Laisvojo aljanso politinės grupės šešėlinis pranešėjas Bendrosios žemės ūkio politikos strateginių planų klausimais. Europarlamentaras tikisi, kad jam pavyks įtikinti palaikyti jo pasiūlymus ir šio komiteto kolegas.