Aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šiandien, kovo 5 d., Briuselyje su kitų ES šalių aplinkos ministrais, susirinkusiais į Aplinkos tarybos posėdį, svarsto šiuo metu aktualiausius ES aplinkos ir klimato kaitos politikos klausimus.
Vienas iš jų – Geriamojo vandens direktyvos pakeitimai, skirti užtikrinti šio vandens kokybę, suteikti prieigą prie jo ir pagerinti vartotojų informavimą apie vartojamo vandens kokybę ir teikiamas paslaugas.
Lietuva, ministro Žygimanto Vaičiūno žodžiais, pritaria bendrajam požiūriui į naujos redakcijos Geriamojo vandens direktyvos projektą, kuriuo peržiūrimas prieš 20 metų sukurtas gyventojams tiekiamo vandens kokybės ir saugos teisinis reguliavimas. „Džiaugiamės, kad atnaujinta direktyva siekiama įtvirtinti rizika grindžiamą požiūrį į vandens monitoringą, pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir mokslo žinias atnaujinti reikalavimus jo kokybei. Tikimės, kad griežtesnių reikalavimų įgyvendinimas padės laiku nustatyti galimas rizikas ir taikyti prevencines priemones, kurios užtikrins kokybiško geriamojo vandens tiekimą gyventojams“, – sako ministras.
Posėdžio dalyviai taip pat diskutuos apie Europos Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos. Šiame komunikate pateikta modernios, konkurencingos, neutralios klimatui Europos ekonomikos ateities vizija iki 2050 m. Ministrai aptars, kokios ilgalaikės vizijos dalys yra svarbiausios, atsižvelgiant į iššūkius ir galimybes pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, ir kokios politikos priemonės padėtų spręsti konkrečias problemas ir paskatinti investicijas į naujas technologijas.
Mūsų šalis, pasak ministro Žygimanto Vaičiūno, pritaria, kad jau dabar reikia apibrėžti ambicingą ir atsakingą ES kovos su klimato kaita ir energetikos politikos ateities viziją. Ši vizija galės būti realizuota tik tada, jeigu svarbiausi ūkio sektoriai sklandžiai pereis prie mažo išmetamųjų šiltnamio dujų kiekio, atsparių klimato kaitos pokyčiams technologijų. Ypač svarbu išvengti politikos prieštaravimų tarp skirtingų sričių. Ministras pabrėžė, kad reikia imtis konkrečių priemonių ir vengti tokių sprendimų, kaip vadinamajame Mobilumo pakete siekiamas įtvirtinti vilkikų grąžinimo reikalavimas, kuris didins ne tik kuro suvartojimą, bet ir oro taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Ministrai pasikeis nuomonėmis ir apie galimybes skatinti darnias investicijas. Lietuva pritaria, kad darnios investicijos ir jų žalinimas turi išlikti ES prioritetu. Siekiant darnių ir aplinkosaugos požiūriu efektyvesnių investicijų po 2020 m., svarbu, kad žiedinės ekonomikos principai ir tikslai būtų integruoti ne tik į ES, bet ir į jos šalių svarbiausius strateginius dokumentus. Pereiti prie žaliosios ekonomikos galėtų padėti administracinės reformos, kurios pagerintų koordinavimą, skatintų efektyviau naudoti išteklius, sustiprintų aplinkosaugos institucijas ir jų administravimo galias. Lietuvai, Žygimanto Vaičiūno teigimu, tai yra ne tik svarbus ES politikos elementas, bet ir vienas aktualiausių nacionalinės politikos tikslų.
Per posėdį numatyta aptarti ir ES nuoseklios politikos poreikį dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų. Neseniai priimti ES teisės aktai pirmą kartą apibrėžė kriterijus, pagal kuriuos cheminės medžiagos priskiriamos ardančiosioms endokrininę sistemą. Ministrai diskutuos, kokie turėtų būti esminiai šios politikos elementai. Lietuva paragins Europos Komisiją paspartinti ES netoksiškos aplinkos strategijos rengimą ir joje numatyti priemones, mažinančias šių medžiagų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
Lietuva padėkojo ES valstybėms ir Europos Komisijai už solidarumą ir palaikymą per vasarį Ženevoje vykusį neeilinį Espo konvencijos šalių susitikimą, kuriame priimtas sprendimas, kad Baltarusija, statydama Astravo branduolinę jėgainę, pažeidė šios konvencijos reikalavimus.