Intensyvėjant deryboms dėl naujos 2021–2027 m. Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, Lietuva informavo Europos Komisiją apie sėkmingai ir laiku įgyvendinamas projekto veiklas.
„Projektas „Rail Baltica“ Lietuvai yra strateginis. Su projekto veiklomis ir ateities planais judame sparčiai, kai kuriuose etapuose pirmaujame. Esame pasiryžę prisidėti prie bendrų, kaimynams svarbių projekto įgyvendinimo sprendimų, kad būtų užtikrinta viso projekto sėkmė bei įgyvendinimas laiku“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministras laiške Europos Komisijai pristatė tolesnius projekto įgyvendinimo planus, kurie bus vykdomi užsitikrinus Europos Sąjungos finansinę paramą.
„Investicijų teikiamą naudą bus galima pajusti daug anksčiau, nei bus baigtas pats projektas. Įvertinę projekto „Rail Baltica“ finansavimo galimybes, pasiekėme susitarimą su Europos Komisija dėl projekto įgyvendinimo etapais. Artimiausias etapas Lietuvoje yra 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelio sujungimas su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį ir atkarpą Rokai–Palemonas ir infrastruktūros įrengimas. Jau po kelerių metų geležinkelių vežėjai galės naudotis sukurta infrastruktūra, bus skatinama logistikos ir susijusių verslų plėtra, bus galima pristatyti apčiuopiamus projekto rezultatus“, – sako R. Masiulis.
Susisiekimo ministras R. Masiulis Europos Komisijai akcentavo „Rail Baltica“ geležinkelio svarbą nacionaliniam saugumui – šis projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės laikomas prioritetiniu, svarstant strateginės transporto infrastruktūros, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą, plėtrą. Sąjungininkai Lietuvai ne kartą akcentavo, koks strategiškai svarbus vaidmuo projekte tenka Kauno geležinkelio mazgo plėtrai, nes nutiesus europinę vėžę iki Kauno intermodalinio terminalo bus galima transportuoti karinius krovinius į Lietuvos geografinį centrą, tai būtina Lietuvos ir viso regiono saugumui užtikrinti.
Artėjant 2020 metams, kai bus perskirstomos Europos Sąjungos mastu nepanaudotos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) lėšos, Susisiekimo ministerija planuoja kitus projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapus ir veiklas: teritorijų planavimas ruože Kaunas–Vilnius, žemės įgijimas ir projektavimo darbai ruožuose nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno bei ruože Kaunas–Vilnius, kiti statybų etapai ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.
Anot ministro, tiek rengiantis dar šios finansinės perspektyvos kvietimams teikti paraiškas, tiek ruošiantis 2021–2027 metams Europos Sąjungos skiriama finansinė parama projektui „Rail Baltica“ bus ypač svarbi, įskaitant ir reikalingą finansavimą jungčiai Kaunas–Vilnius, kuri bus integruota į visą tarpvalstybinį projektą. Finansavimo užtikrinimas bus labai svarbus siekiant projektą pabaigti numatytu laiku.
Projekto „Rail Baltica“ etapai Lietuvoje
Kauno geležinkelio mazgas
Jungtyje Kauno centrinė stotis–Palemonas statybų darbai buvo pradėti 2018 m. Vyksta ruožo Rokai–Palemonas statybos darbų viešojo pirkimo procedūra, tikimasi statybos darbų vykdymo sutartį pasirašyti šių metų gegužės mėn.
Ruožas Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Kaunas
2018 m. gruodį buvo pradėtos teritorijų planavimo procedūros. Tikėtina, kad procedūros bus baigtos 2021 metais. Planuojama prašyti finansavimo žemės paėmimo ir projektavimo darbams iš CEF 2020 metais.
Ruožas Kaunas–Vilnius
Europos Komisija patvirtino, kad ruožas Kaunas–Vilnius atitinka CEF finansavimui gauti reikalingus kriterijus. Ši jungtis bus įtraukta į CEF reglamentą po 2021 m. kaip neatskiriama tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“ dalis. Ruožo teritorijų planavimo procedūros pradėtos kartu su kitų ruožų tokiomis pat procedūromis, kurias tikimasi pabaigti iki 2021 metų. Kaip ir anksčiau minėtais atvejais, planuojama prašyti finansavimo žemės paėmimo ir projektavimo darbams iš CEF 2020 metais.
Ruožas Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena
Vyksta pasiruošimas statybų darbams. Išrinktas rangovas, parengsiantis detalųjį techninį projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino specialųjį planą, susijusį su šiuo ruožu, leidžiantį vykdyti šiai geležinkelio vėžei statyti reikalingas žemės paėmimo procedūras. Laikantis įgyvendinimo grafiko bus pasiruošta teikti paraiškas CEF 2020 m. dėl kitų projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapų, tarp jų Panevėžio stoties infrastruktūros plėtra.