Mielieji Lietuvos žmonės,
Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, Ministre Pirmininke, Prezidente Valdai Adamkau, Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, ekscelencijos ambasadoriai,
Laisvės kovotojai ir jų artimieji,
gerbiamieji kolegos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai,
garbūs šio iškilmingo minėjimo dalyviai!
Lietuva yra tokia, kokią kūrėme ir kuriame – vieniems ji demokratijos pavyzdys, kitiems – augimas, tobulėjimas ir naujovės, dar kitiems – tai drąsių ir darbščių tautiečių gimtinė, dar kažkam – tai nuostabi gryno oro, švarių miškų ir saulėtų laukų šalis su Dubysos slėniu, Nemuno delta ir smėlio kopų pajūriu.
Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe. Šiandien mes švenčiame reikšmingų permainų liudijimą.
Dėkojame laisvės kovotojams už auką ir laisvės signatarams, pagerbkime juos tyla.
Ačiū.
Prieš 29-erius metus Kovo vienuoliktąją priimtas sprendimas paskelbti savo nepriklausomybę. Šį sprendimą liudija dokumentas – Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.
Jo neprireikė didžiosioms pasaulio demokratijoms, kurios daugiau nei pusę amžiaus nepripažino mūsų aneksijos ir net išsaugojo Lietuvos patikėtą auksą. Taip išsaugodami ir mūsų tikėjimą, kad turime būti laisva šalis.
Tarptautinis tikėjimas skatino ir mūsų tikėjimą, ir pasipriešinimo auką. Tai istorija. Tai istorija, su kuria susipažįsta naujos kartos.
Mokyklas pradeda lankyti antroji nepriklausomybės vaikų karta. Nepriklausomybėje gimusių vaikų vaikai, kuriems nepriklausomybės kūrimas – tai netgi šiek tiek mistinė pažintis.
Todėl labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą, kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose.
Šiandien čia susirinko įvairios kartos: čia nėra žmonių, kurie prisimintų atkūrimo batalijas prieš 100 metų, tačiau čia yra žmonių, kuriems apie tai buvo pasakojama gyvai – dalyvių ir liudytojų.
Čia yra pokario nepriklausomybės kovų dalyvių ir liudytojų, čia yra pasipriešinimo okupacijai amžininkų ir, be abejo, čia daug nepriklausomybės atkūrėjų ir valstybės kūrėjų, čia yra žmonių, kurie ateityje visa tai turės prisiminti už mus, čia esančius ir už tuos, kurių nebėra.
Čia, šioje salėje vyko istoriniai įvykiai, o dabar ir šiandien čia yra puoselėjama atmintis. Todėl minėjimai ir liudijimai yra svarbūs tikėjimo stiprinimui. Tikėjimo tauta, tikėjimo savimi, pasitikėjimo šalia esančiu.
Ir Dieve, padėk mums visiems kurti pasitikėjimu grįstą ateitį drauge. Linkiu visiems, kad ateities kartos mus gerbtų už laikyseną ir padorumą! Už pasižadėjimų įgyvendinimą.
Šimtmečio metais po Lietuvą keliavo Pasižadėjimų knyga, į kurią žmonių prašiau parašyti, ko linki Lietuvai ir ką norėtų dėl jos padaryti. Čia įrašyti 752 asmeniniai ir kolektyviniai pasižadėjimai valstybei – tai yra galimybė, o įgyvendinti – kiekvieno pareiga.
Šią Pasižadėjimų Lietuvai knygą norėčiau perduoti knygų šventovei, Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Tegu ji lieka atvira ateities kartoms. Tegul ateitį kuria geri darbai.
Ačiū.