Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarų Pranciškaus Tupiko ir Romualdo Ozolo atminimą

Seimas posėdyje paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Pranciškaus Tupiko 90-ąsias ir Romualdo Ozolo 80-ąsias gimimo metines. Signatarų atminimą parlamentas pagerbė tylos minute.

Posėdyje prisiminimais dalijosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Irena Andrukaitienė ir Egidijus Bičkauskas.

Kalbėdama apie Nepriklausomybės Akto signatarą P. Tupiką Signatarė I. Andrukaitienė pabrėžė, kad pabaigęs parlamentinį darbą jis didžiavosi savo valstybe, tikėjo tautos stiprybe, jos galiomis ir pats, kiek leido jėgos, prisidėjo prie tolesnio valstybės kūrimo, prie to svarbaus ir neatidėliotino darbo tiek gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek jau ir vėliau sugrįžęs į Lietuvą.

Renginio pabaigoje Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė Nepriklausomybės Akto signataro P. Tupiko ir artimiesiems įteikė atminimo dovaną.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranciškus Tupikas gimė 1929 m. sausio 2 d. Papilės miestelyje (Akmenės r.).

1988–1990 m. Pranciškus Tupikas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. Apibendrindamas savo, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, veiklą, Pranciškus Tupikas rašė: „Kai 1990-ųjų kovo 11-ąją kartu su 124 deputatais pasirašiau Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, jaučiau didelę pagarbą ir padėką žmonėms, mano rinkėjams, suteikusiems man garbę pasirašyti šį nepaprastai svarbų istorinį dokumentą. Kas po to dėjosi salėje, sunku apsakyti. Giedame „Tautinę giesmę“ su džiaugsmo ašaromis akyse, sveikiname vienas kitą su Nepriklausomybės pergale. Taip ir prasidėjo kasdieninis, kartais ir iki vidurnakčio darbas Parlamente. Savo žinias pirmiausia skyriau švietimo pertvarkymui Lietuvoje.“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, atkurtos nepriklausomos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas, VI ir VII Seimo narys Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje.

1988 m. birželio 2–3 d. Romualdas Ozolas kartu su bendražygiais stovėjo gimstančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priešakyje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje Romualdas Ozolas ėjo svarbiausias pareigas: buvo iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo tarybos narys, Seimo tarybos pirmininko pavaduotojas. Tuo metu jis buvo ir bene populiariausias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovas, Seimo tarybos rinkimuose surinkęs daugiausia balsų. Romualdas Ozolas pagrįstai laikomas Sąjūdžio ideologu, jo plunksna redagavo pagrindinius Sąjūdžio dokumentus, jis buvo pirmojo nepriklausomo Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir redaktorius.

„Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras yra vienintelis mano gyvenimo vardas. Jame ir mano, ir mano Valstybės principas – Nepriklausomybė“, – 2003 m. sakė Romualdas Ozolas.

Parašykite komentarą