Už Vyriausybės įgyvendinamas šešias struktūrines reformas atsakingų ministerijų vadovai viliasi iki kadencijos pabaigos suspėti užbaigti svarbiausius reformų darbus, kurie šalį pastūmėtų gyventi tvariai ir sėkmingai, paverstų ją aukštų technologijų šalimi, kad čia kurtųsi pažangūs verslai, būtų sparčiai diegiamos inovacijos. Tokie siekiai išsakyti penktadienį vykusiame Vyriausybės rengiamame Atvirame pažangos forume „Lietuva 2030“.
Diskusijoje kalbėjęs Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad įgyvendinama mokesčių reforma sukūrė bene palankiausiais sąlygas Europos Sąjungoje investuoti į naujas technologijas ir aukštą pridėtinę vertę.
„Įgyvendinant reformą, pagerintos sąlygos kurtis investicijoms, sistema tapo lankstesnė, skaidresnė, bendras apmokestinimo lygis sumažintas ir dar mažės dvejus metus į priekį. Pasiekėme viešųjų finansų perteklių, suvaldėme infliaciją“, – apie atliktus reformos darbus kalbėjo finansų ministras.
Pasak V.Šapokos, tęsiant mokesčių reformą, Lietuva turi tapti aukštųjų technologijų šalimi, tačiau vienas elementas, kuris stabdo šalies vystymąsi ir fiksuoja ją esamame staus quo, – finansų rinkos struktūra. Kad vystytųsi aukštesnės pridėtinės vertės ir rizikos verslai, būtina pakeisti finansavimo struktūrą ir artimiausiu metu tai bus pristatyta visuomenei.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus nuomone, pervarkant švietimo sistemą, būtina mažinti skirtumus tarp regionų ir miestų, lyčių, socialinės atskrities vaikų ir duoti pamatuojamą rezultatą.
“Būtinos taiklios ivesticijos į mokytojų kvalifikaciją, kad nauja ateinanti karta suvoktų, kaip pristaikyti prie kitos aplinkos ir kaip kurti ir integruotis į darbo rinką skaitmenizacijos, robotizacijos šviesoje. Taip pat svarbus geresnįs aukštojo mokslo prieinamumas. Nes juk technologijos – žmogaus augimo rezultatas. Žmogaus intelektualus augimas yra gebėjimas kelti darbo našumą, turime išnaudoti turimą šalies mokslinį potencialą“, – diskusijoje kalbėjo ministras.
Ekonomikos ir inkovacijų viceministras Gintaras Vilda išsakė viltį, kad Lietuvai einant į 2030 metus, šalies lokomotyvas turėtų būti sumanios visuomenės sumaniai valdoma, inovacijomis grįsta ekonomika.
„Tai leistų kurti tvarią pridėtinę vertę sau ir visuomenei, įveiklinti turimą šalies infrastruktūrą. Turime pamiršti mažos šalies sindromą, turime kalbėti, kad esame šalis, veikianti dideliame Europos regione“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Pasak G. Vildos, ką turime padaryti per artimiausią dešimtmetį, kad turėtume dar daugiau šalies sėkmės istorijų, tai – padaryti prieinamą infrastruktūrą, atverti duomenis verslui, jog jis kurtų paslaugas ir įgalinti piliečius naudotis tomis paslaugomis.
„Šiandien turime tris šalies sėkmės istorijas: Pramonės skaitmenizavimo arba Pramonė 4.0, valstybės viešųjų paslaugų pavertimo ekonomikos varikliu ir FinTech. Ir toliau turime judėti greitai, darniai ir tvariai”, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sakė, kad didžiausias sveikatos reformos pasiekimas bus kokybiškos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, vienodas paslaugų prieinamumas, kad privati medicina nekonkuruotų su valstybiniu sektoriumi.
Soacialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė viliasi, kad jos kuruojamoje srityje pavyks sutelkti visas galimybes, jog žmones būtų integruoti į darbo rinką ir gautų orų atlygį.
Diskusijos dalyviai taip pat išskyrė šiuos didžiausius iššūkius, laukiančius Lietuvos per artimiausią dešimtmetį: pensijos, teisinga socialinio draudimo sistema, darbo užmokesčio augimas, Lietuva – aukštųjų technologijų šalis, geopolitinė padėtis, “blizganti” švietimo sistema, Lietuva – dirbti, gyventi ir verslauti patraukliausias regionas, globalus marketingas, senstanti visuomenė, sveikatos apsaugos skaitmeninimas, sveika gyvensena, laimingo gyvenimo metai, charakteris ateičiai.