Netikėta trauma, liga, nedarbas ar net pensija – nuo bet kurios iš šių situacijų įmanoma finansiškai apsidrausti. Jei nuo sveikatos sutrikimų ar darbo praradimo galime įsigyti draudimo polisą, tai viršijus statistinę gyvenimo trukmę pensijoje papildomas pajamas garantuoja nebent anuitetas.
Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad anuitetą perkeltine prasme galima laikyti draudimu tam atvejui, jei išėję į pensiją gyventume ilgai.
„Asmeninio kaupimo sistema antroje pakopoje sukurta atsižvelgiant į vidutinius rodiklius. Absoliuti dauguma jos dalyvių pasirenka standartines kaupimo apimtis bei tempą. Be to, per visą darbo laiką sukauptos sumos dydis galiausiai priklauso ir nuo buvusio atlyginimo dydžio. Tačiau žmogus pensijoje gali pragyventi gerokai ilgiau nei prognozuojama vidutiniškai ir tokiam atvejui taip pat egzistuoja savotiškas draudimas, garantuojantis papildomas pensijos išmokas, jei santaupos sąskaitoje išseks“, – sako Š. Ruzgys.
Draudžiamasi nuo Babilono laikų
Būtų neteisinga manyti, kad draudimas – tai modernių laikų „išradimas“. Kaip atgauti skolą iš skolininko, jei jis tapo neįgalus, nukentėjo nuo netikėtų gamtos stichijų ar netgi mirė, buvo aktualu dar Babilono laikais. Tad ir pats draudimo principas pirmą kartą aprašytas dar Babilono karaliaus Hamurabio teisyne.
„Iki šių laikų nepasikeitė tai, kad žmogui pačiam pernelyg sunku ir faktiškai neįmanoma pasiruošti visiems galimiems gyvenimo įvykiams, susijusioms su žala, nuostoliais ar finansiniais praradimais. Todėl potencialios rizikos už tam tikrą mokestį perleidžiamos draudimo įmonei, o pensijų atveju tai yra arba pensijų fondas, arba anuitetų bendrovė“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.
Pasak jo, galimas rizikos pasidalinimas padeda sušvelninti finansinį smūgį, tačiau kaip ir bet kuris draudimo produktas – kainuoja.
Taip ilgai negyvensiu
Lietuvoje į pensiją išėjęs vyras gyvena dar apie 15, o moteris – apie 20 metų. Tačiau, anot Š. Ruzgio, kiekvienas atvejis yra individualus ir visiškai nenuspėjamas, todėl anuitetas leidžia santaupas paskirstyti maksimaliam įmanomam laikotarpiui.
„Antroje pakopoje susitaupius iki 10 tūkst. eurų, anuiteto įsigyti neprivaloma, nes neracionalu tokią sumą bandyti paskirstyti ilgam laikotarpiui. Tuo tarpu 10 tūkst. eurų viršijanti suma pensijų sąskaitoje jau reikalauja apsisprendimo, kokį anuitetą pasirinkti“, – teigia jis.
Pasirinkus standartinį pensijų anuitetą, išmokos pradedamos mokėti iš karto išėjus į pensiją ir mokamos iki gyvos galvos, jos nepaveldimos.
Atidėtojo anuiteto atveju, nuo 65 iki 85 metų iš pensijų fondo mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos, o peržengus 85 metus iki gyvos galvos – nepaveldimos pensijų anuiteto išmokos.
Kodėl anuitetas kainuoja?
Paprastai didžiausią pasipiktinimą sukelia tai, kad anuitetas yra mokama paslauga. Taip yra todėl, kad anuiteto paslaugos teikėjas prisiima riziką dėl visiškai nenuspėjamos aplinkybės – kliento gyvenimo trukmės.
„Neteisybės jausmas atsiranda darant prielaidą, kad nebus spėta išnaudoti visos pensijai sukauptos sumos. Toks atvejis įmanomas. Kaip ir įmanoma situacija, kad žmogus gyvens ilgai, sukauptas pensijai lėšas išnaudos ir ką jam daryti tada? Periodinės išmokos be anuiteto nutrūktų ir kasdienes išlaidas padengti būtų dar sunkiau. Būtent tokiais atvejais stengiamasi pasirūpinti ir nepalikti garbaus amžiaus senjorų be papildomos pajamų dalies“, – teigia Š. Ruzgys.