Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo ir Vyriausybės nariai, diplomatinio korpuso atstovai, minėjimo viešnios ir svečiai!
Šiandien Lietuva turi gražią progą švęsti. Atrodo dar visai neseniai tik svajojome, siekėme narystės Europos Sąjungoje, galvojome, kaip gyvensime, kai būsime į ją priimti. O štai jau 15 metų esame šios bendruomenės nariai. Yra kuo džiaugtis, yra kuo didžiuotis. Tačiau tai ne tik mūsų, bet ir visos Europos Sąjungos šventė, nes ji dar kartą įrodė esanti viena stipriausių, viena galingiausių ir viena sėkmingiausių visų laikų politinių projektų. Gal netgi teisingiau būtų pavadinti ne politiniu, o istoriniu projektu.
Europa įrodė esanti stiprių vertybių erdvė, solidari ir geranoriška erdvė, gebanti integruoti tiek senąsias Europos valstybes, tiek šalis, kurios tik XX amžiaus pabaigoje, subyrėjus vadinamajam socialistiniam blokui ir pačiai blogio imperijai, atkūrė Nepriklausomybę.
Mūsų narystė Europos Sąjungoje – tai dar vienas įrodymas, kad esame ir teisingumo erdvėje, kur šalys neskirstomos pagal materialinę gerovę ar gyventojų skaičių. Ir kartu pats tikriausias atsakymas skeptikams, kurie iki šiol Europos Sąjungą temato vien tik kaip galimybę gyventi turtingiau.
Taip, gerovės siekis savo valstybių narėms yra neatskiriama ir neginčijama Europos Sąjungos veiklos dalis, tačiau ne vienintelė. Ir Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą nebuvo verslo planas, suverinamumo mainai į materialinę gerovę, o sugrįžimas į savo istorinės paskirties vietą, į demokratinių valstybių šeimą, kurioje tęsiamos senos ir kuriamos naujos tradicijos, iš kurių pirmoji ir svarbiausia yra pagarba žmogui ir laisvei. Jaunas žmogus, gimęs, augęs ir brendęs laisvės aplinkoje gali paklausti, o kaip gali būti kitaip? Juk laisvė yra kaip oras, kaip vanduo, yra neatskiriama nuo žmogaus gyvenimo. Girdėdamas tokį klausimą suprantu, kaip toli Lietuva nuėjo nuo sovietinių kompleksų ir baudžiauninko mentaliteto, nuo mąstymo stereotipų ir gyvenimo kalėjimo sąlygomis. Laisvėje gimusi ir užaugusi karta laisvės tradicijų tąsa, laisvės dvasia, tai turbūt ir yra vertingiausia, ką Lietuva susikūrė tiek po atkurtos nepriklausomybės, tiek po narytės Europos Sąjungoje metus.
Lietuviai vartoja posakį: „Prie gero greitai priprantama“. Ir aš džiaugiuosi, kad mes pripratome prie kitokio gyvenimo standartų. Džiaugiuosi, kad vis rečiau gali išgirsti skirstymą į „Mes Lietuva“ ir „Jie Europa“. Neliko jie ir mes, visi esame kartu. Džiaugiuosi, kad Lietuva priprato prie Europos, o Europa prie Lietuvos. Esame vertinami ir girdimi, esame kviečiami ten, kur eina kalba apie viso senojo žemyno ateitį. Esame reikalingi tiems, kurių laisvė tebėra pavojuje, todėl į mus su tokia viltimi ir pagarba žvelgia (tikiuosi būsimosios Europos Sąjungos narės) Ukraina, Gruzija, Moldova. Todėl į mus su tokiu pasitikėjimu žvelgia ir senoji Europa. Šį pasitikėjimą noriu pabrėžti atskirai, nes kalba eina ne apie pasitikėjimo kreditą, kaip buvo mums stojant į Europos Sąjungą, kalba eina apie užsitarnautą pasitikėjimą ir įvairių aplinkybių, įvairių situacijų patikrinimą, Lietuvos aktyvumą Sąjungoje.
Pažvelkime į savo laikų naujausią istoriją ir pamatysime, turime kuo didžiuotis, turime kuo džiaugtis. Tai ne tik ir ne tiek politikų nuopelnas, tai visos Lietuvos darbas, žmonių, kurie dirba kantriai savo darbą, palaikydami Europos Sąjungos idėją ir gyvybę, kaip ir žmonių, kurie Europos Sąjungoje negaili kritikos. Nebūsiu originalus, pasakęs, kad toji kritika labai reikalinga ir vertinga. Bet su viena sąlyga, tai turi būti konstruktyvi, vedanti į pažangą, skatinanti kaimyninį ir europinį solidarumą ir dialogą kritiką.
Laikas ir istorija parodė, kad savigrauža, pasitikėjimo neturėjimas, savęs ir kitų tautų, kitų valstybių menkinimas, konflikto eskalavimas niekur neveda. Bet tai irgi tikrina mus, kaip visuomenę, kaip valstybę, kaip Europos Sąjungos narę. Ir šiandien švęsdami, minėdami narytės Sąjungoje jubiliejų, galime džiaugtis matydami juos ir Lietuva, ir Europos Sąjunga atlaikė. Atlaikėme ekonomines krizes, atlaikėme agresyvių kaimynų politinius demaršus, išbandymus, atlaikėme ir atlaikome. Todėl esu tikras, kad unikalus istorinis projektas, vadinamas Europos Sąjunga, tęsis. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos sėkmės istorija yra ir Lietuvos sėkmės istorija.
Linkiu kuo geriausios kloties visiems, kurių dėka Europa lieka stiprios dvasios ir stiprios atminties, stiprių tradicijų ir viltingos ateities erdvė kiekvienai čia gyvenančiai tautai, kiekvienai čia gyvuojančiai valstybei, taip pat ir Lietuvai.
Sveikinu su pramingu jubiliejumi.