Daugkartiniai puodeliai, popieriniai šviestuvai ar laikrodžiai, muilas iš kavos tirščių ar marškinėliai, perdirbami į siūlus naujiems drabužiams. „Zero waste“ iniciatyva, skatinanti mažinti plastiko vartojimą, gyventi tvariau, be atliekų ir papildomo resursų eikvojimo, vis greitesniu tempu pasiekia ir Lietuvą.
Festivaliuose – daugkartiniai puodeliai
Norėdama sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir vienkartinių pakuočių daromą poveikį aplinkai, Valdonė Daugėlaitė sukūrė daugkartinio naudojimo pakuočių grąžinimo sistemą „CupCup“. V. Daugėlaitė dalijasi, kad šiandien daugelis verslų veikia linijiniu modeliu, kai vienkartiniai puodeliai tiesiog yra išmetami, o „CupCup“ veikia atvirkščiai – pagal uždaro ciklo modelį, kad nei vienas puodelis nepatektų į gyvąją aplinką ir būtų gražinami atgal, o vėliau „nuomojami“ kitiems.
„Kadangi studijavau doktorantūrą, teko natūraliai domėtis žiedinės ekonomikos sritimi. Besigilindama pastebėjau, kad kai kur būtų ypač paprasta sukontroliuoti pakuočių srautus, pavyzdžiui, prie mokyklų ar universitetų, festivaliuose. Taip pradėjau ieškoti daugiau alternatyvų užsienyje ir priėjau momentą – arba tiesiog toliau svajoti ir fantazuoti, arba imti ir daryti. Galima sakyti, kad, pirmiausia, dariau, o tik paskui atlikau rinkos tyrimą ir aiškinausi, ar išties būtų tokios paslaugos poreikis. Nusprendžiau mąstyti globaliai, o veikti lokaliai“, – sako ji.
Daugiau investuoja nei susilaukia grąžos
Ji pasakoja, kad per kiekvieną viešą renginį ar festivalį sunaudojamos net kelios tonos vienkartinių pakuočių, taip švaistomi didžiuliai resursai.
„Norėtųsi, kad daugkartinė pakuočių sistema taptų vartojimo pokyčiu, kurį pritaikytų ir kavinės, ir barai, ir prekybos centrai. Kol kas šis socialinis-aplinkosauginis startuolis – tik papildoma veikla, kuria užsiimu „iš idėjos“. Šiuo metu ji reikalauja daugiau investicijų nei susilaukiu grąžos, tačiau tikiu, kad išaugs į tvarų ir socialiai atsakingą verslą, įtraukiantį didžiąją visuomenės dalį per renginius, festivalius, kavinių tinklus, įvairias aktyvias vietas“, – pasakoja V. Daugėlaitė.
Svarbu ne tik asmeninė, bet ir interjero higiena
Justė Kubilinskaitė ir Simonas Tarvydas, dizaino studijos „INDI“ įkūrėjai dalijasi, kad sąmoningumas gyventi tvariau ateina palaipsniui.
„Gimus vaikams pradėjome labiau gilintis į tai, kaip gyvename, ką valgome. Norėjosi švaros, tikrų, natūralių produktų. Iškart supratome, kad švari gyvensena neatsiejama ir nuo atliekų rūšiavimo. Tai tapo mūsų gyvenimo rutinos dalimi panašiai kaip asmeninė higiena. Kurdami savo namų aplinką taip pat nesivaikėme vienadienių idėjų, pigių gaminių – remontavome ir atnaujinome senus baldus, savo rankomis kūrėme įvairius interjero elementus, kuriais papuošėme namų interjerą“, – dalijasi J. Kubilinskaitė.
Vėliau tvarias idėjas ir originalius dizaino sprendimus šeima perkėlė ir į profesinę sritį – interjero dizaino daiktus pradėjo gaminti iš perdirbto popieriaus.
„Daugeliui dizainerių idėjos gimsta eskizuose. Šūsniai idėjų sprendimams išeikvoto popieriaus padiktavo mintį, kad galbūt pats popierius gali būti kūrybine medžiaga. Didžiausiu atradimu tapo tai, kad, rodos, trapus ir lengvas popierius virto panašia medžiaga į betoną ar akmenį. Tai atvėrė plačias popieriaus pritaikymo galimybes“, – pasakoja ji.
Ištobulinta perdirbto popieriaus technologija tapo pagrindine „INDI“ kūrybine priemone, iš kurios jie kuria ne kartą nacionalinius „Gero dizaino“ apdovanojimus pelniusius šviestuvus, laikrodžius, baldus ir kitas interjero detales.
„Kadangi gamybos procese yra ir daugiau sudedamųjų dalių, stengiamės naudoti ne tik perdirbą popierių, bet ir vandens pagrindo klijus, bekvapį laką, kad viskas būtų kuo natūraliau ir neterštų aplinkos. Kaip ir į savo organizmą stengiamės dėti tik sveikus produktus, taip ir savo interjerą norisi puošti švariais, nekenksmingais aplinkai daiktais. Mūsų gaminiai yra puikūs žiedinio dizaino pavyzdžiai – atitarnavę jie gali būti iš naujo perdirbti ir virsti naujais „INDI“ kūriniais. Taip efektyviai išvengiame taršos“, – dalijasi pašnekovė.
Siekia sumažinti medvilnės resursus
Žiedine ekonomika pagrįstą verslą, atsakingos mados drabužių kompaniją „220g.co“ Londone įkūrė Milda Jasaitė, atkreipusi dėmesį į didžiulį aukštos kokybės drabužių poreikį ir sukuriamos tekstilės atliekų mažinimo svarbą.
Pagrindinė prekės ženklo „220g.co“ idėja – kurti aukštos kokybės drabužius iš tekstilės, turinčios perdirbimo elementą. Įsigijus „220g.co” gaminius ir jiems nusidėvėjus, bus galima juos grąžinti ten pat iš kur pirkote. „220g.co” kartu su perdirbimo ir gamybos partneriais juos panaudos medvilnės siūlų gamybai, iš kurių vėliau bus siuvami nauji drabužiai.
„Fokusuojamės į aukštos kokybės medžiagas, į drabužius, kurie būtų nuolatiniai, formuojantys vyrų ir moterų drabužių spintos pagrindą. Pirma drabužio kategorija, kurią pasirinkome – tai marškinėliai, gaminami iš organinės medvilnės. „220g.co” produktai nekuriami kolekcijų principu, o yra tobulinami kaip technologiniai produktai. Pavyzdžiui, mūsų klasikinius marškinėlius bus galima įsigyti ir po 8 mėnesių ir, tikėtina, dar šiek tiek patobulintus. Tokiu būdu galime pratęsti užaugintos medvilnės naudingąjį gyvavimą, sumažinti naujos medvilnės poreikį gamybai bei panaudoti jau nebenešiojamus mūsų produktus – tekstilės atliekas“, – pasakoja ji.
Kuria ekologišką muilą
Už prekės ženklo „Full Moon Soap“ slepiasi mamos ir dukros Rūtos Kukevičienės ir Gabijos Kukevičiūtės duetas. Jos kuria ekologiškus šveičiamuosius kavos muilus su baltų kultūros simbolika, o pradėti kurti muilą jas įkvėpė globalios plastiko problemos.
„Labiausiai neramina vandenynų užterštumas plastiku – kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko. Įsivaizduokite, Ramiajame vandenyne netgi yra įkurta valstybė – Šiukšlių sala, turinti savo pinigus, pašto ženklus ir piliečio pasą. Ši problema labiausiai ir įkvėpė pradėti gaminti muilą iš perdirbtos kavos tirščių, gaunamų iš kavinių, draugų ir kaimynų. Muilo pakavimui naudojame kepimo popierių“, – dalijasi G. Kukevičiūtė.
Kaip atrodytų mėnuo be vienkartinių puodelių, plastikinių puodelių, ekrano, o vietoj automobilio būtų pasirenkama aplinkai draugiškesnė priemonė, pavyzdžiui, dviratis ar paspirtukas galima sužinoti prisijungiant prie Aplinkos ministerijos projekto „Misija: 0“ rengiamų iššūkių. Iniciatyvos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išbandžiusieji ne tik rikiuoja naudas, bet ir dalijasi naudingais patarimais, kaip gyventi švariau, tvariau ir darant mažesnį poveikį aplinkai.
Socialinės akcijos organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamos ES paramos lėšomis.