2019 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 26 dieną posėdyje analizavo siūlomą naują koncepciją, kuri galėtų reikšmingai įtakoti psichikos sutrikimų turinčių asmenų atskirtį ir destigmatizaciją Lietuvoje. Siūloma įdarbinant psichikos sutrikimų turinčius asmenis koncentruotis ne į psichikos sveikatos istoriją ar dabartines ligas, bet į tai, ar asmuo sugebės atlikti su darbu susijusias funkcijas.
Programos „Kurk Lietuvai“ atstovės supažindino Komisiją su projekto „Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimas“ tyrimo ataskaita ir aptarė pasiūlymus, kurie galėtų nulemti didesnius sisteminius pokyčius šioje srityje.
„Šiuo metu mes gyvename saugumo iliuzija. Klaidingai galvojame, kad psichiatras susitikimo metu per 10 minučių trunkančią apžiūrą gali įvertinti ir nuspręsti, ar asmuo gali turėti ginklą ar ne. Psichiatrui Lietuvoje yra užkrautas represinis vaidmuo – to neturėtų būti“, – pastebėjo Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Navickas.
Doc. Eugenijus Laurinaitis posėdžio dalyviams pabrėžė: „Būtinas kitas požiūris į principinį vertinimo būdą – nevertinti pagal kodus, o vertinti pagal funkcijas reikalingas tai profesijai.“ Tuo pačiu pastebėjo, kad tam būtina paruošti ir pačius psichiatrus, psichologus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus, kuriems bus būtinos specialios žinios ir įgūdžiai norint įvertinti asmens gebėjimus ir įgūdžius.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė pastebėjo, kad siekiant sumažinti stigmą labai svarbu skatinti žmonių tarpusavio kontaktus. Pastebėta, kad šiuo metu žmonių, kurie norėtų atsiskleisti ir dalyvauti socialinėse kampanijose, skirtose visuomenės sąmoningumui psichikos sveikatos klausimais didinti, nėra, nes niekas asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimus, grupių neįgalina, neįtraukia į sprendimų priėmimą. Pabrėžta, kad reikia skatinti žmones prabilti ir pradėti kalbėtis vieniems su kitais.
Doc. Eugenijus Laurinaitis posėdyje atkreipė dėmesį: „Tas požiūris, kad psichikos sutrikimas niekada nesibaigia, turi būti kada nors pabaigtas, ir tai turi būti profesionaliai įvertinta. Pagydyti ligoniai yra gerokai budresni ir patikimesni negu tie, kurie niekada nebuvo gydyti būtent dėl tos baimės gauti institucinę stigmą.“
Posėdyje vieningai sutarta, kad socialinės stigmos mažinimas yra neatsiejamas nuo institucinės stigmos, atsirandančios, kai teisės aktais apribojamos psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisės arba paliekama spragų tokių asmenų diskriminacijai, naikinimo. Todėl būtina ne tik šviesti gyventojus, bet ir atitinkamai pakeisti teisės aktus.
Posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams pasiūlyta į teisės aktų pakeitimų rengimą ir derinimą kuo labiau įtraukti visų susijusių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovus. Pažymėta, kad neturėtų būti pamiršti Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovai.
Komisija rudens sesijos metu ketina grįžti prie šio klausimo parlamentinės kontrolės ir posėdžio metu aptarti Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus konkrečius siūlomus teisės aktų pakeitimus.
Posėdyje dalyvavo Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius doc. Eugenijus Laurinaitis, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Monika Nedzinskaitė ir Vaiva Gerasimavičiūtė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė Ieva Salialionė, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.