Statybininkas turi būti ne tik geras savo amato žinovas, bet ir atsakingas darbuotojas, savo darbe matantis daugiau ir giliau negu tik darbo įrankius. Už tokį statybininką verslas yra pasirengęs mokėti gerą atlyginimą, tokio statybininko nori savivaldybės, tokių laukia Lietuva.
Šiandien – statybininkas, rytoj – brigadininkas
„Mums svarbu, kad statybininkas būtų ne tik geras savo srities meistras, mums svarbu išugdyti sąmoningą darbuotoją, kuris gerai dirba, tvarkosi, kai aplink regi netvarką, kuris laiku ateina į darbą ir laiku išeina, kuris rodo iniciatyvą, nesibaimina išsakyti savo nuomonę. Ir visai nesvarbu, kad šiandien jis yra darbininkas. Rytoj jis gali tapti brigadininku, o baigęs mokslus – inžinieriumi. Tai mūsų komandos orientyrai“, – sako dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, pastebėdama, kad teigiami pokyčiai matomi sulig kiekviena absolventų laida.
Pritardamas dr. D. Martišauskienei, kad reikia rengti ne tik gerus specialistus, bet ir plačios erudicijos žmones, Klaipėdos savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas sako, kad tai užduotis ne tik sistemai, bet ir miestui.
„Mums svarbu būti drauge ne tik formuojant užsakymus, bet ir orientuojant, informuojant klaipėdiečius, kad ne tik universitetuose ir kolegijose rengiami specialistai, reikalingi Lietuvai ir, šiuo atveju svarbiausia, – uostamiesčiui. Mums visiems svarbu, kad būtų rengiami atsakingi, kokybiškai dirbantys statybininkai“, – sako uostamiesčio meras, kalbėdamas apie bendrystę su E. Galvanausko profesinio mokymo centru.
Mero žodžiais, žmonės, kurie renkasi būti statybininkais, plačiąja žodžio prasme, ir amato mokytis Klaipėdoje, E. Galvanausko profesinio mokymo centre, „visada bus statybininkai su jūrinio polėkio miesto dvasia, improvizacija širdyje, bet labai griežtu atsakomybės jausmu už tai, ką daro“.
Naujos kartos darbininkai statybvietėje dirba ir su planšetėmis
Vasara yra apsisprendimo metas, kokią specialybę rinktis, kur mokytis. Visais laikais buvo vertinami žmonės, turintys amatą. Klaipėdos regione aktyviai vyksta statybos, tad statybininkams garantuotas ne tik darbas, bet ir geras atlyginimas – įgyti statybininko specialybę, tuolab šalia namų, naudinga.
Profesinio mokymo įstaigai ir jos moksleiviams svarbu, kad žinios atitiktų rinkos poreikius, kad naujoves – technines ir technologines – būtų galima gauti „čia ir dabar“. Todėl Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras yra Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariu, o Mokymo centro Tarybos veikloje dalyvauja Jonas Dumašius, kompanijos „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Verslininko žodžiais, Žemaitijoje tai profesionaliausias Mokymo centras, rengiantis jaunimą statybos versle dalyvaujantiems rangovams. Regione jis labai reikalingas ir dėl vietos, nes aplinkinių rajonų moksleiviai gali mokytis neišvažiuodami toli nuo savo namų; ir dėl to, kad rengia profesionalius statybininkus, kurių reikia vietos verslui įgyvendinant statybos projektus.
Mokymo centre įdiegtos naujausios mokymo programos, naujosios kartos statybininkai mokomi būtiną informaciją statybvietėje rasti planšetėse, o ne popieriniuose brėžiniuose. Šiemet startuoja ir nauja kompiuterinio projektavimo operatoriaus programa – statybos verslas laukia techninių, kompiuteriu dirbančių darbuotojų, kuriems nereikia itin aukštos kvalifikacijos.
Efektyvina mokymo procesą ir rengia modernų Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą
Efektyvinant mokymo procesą, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio rengimo įstaigoje bus modernizuotas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras. Kitais mokslo metais šis centras bus vienas iš pačių moderniausių centrų Lietuvoje – aprūpintas naujausia, moderniausia įranga, kuri renkama tariantis su specialistais ir verslu.
Klaipėdoje veikiančio Mokymo centro mokytojai bei vadovybė dalyvavo STATREG (statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistema) seminaruose, mokymuose, todėl jau turi patvirtintus 2 kompetencijų vertintojus STATREG sistemoje (Rima Vengalienė ir Donatas Lubys). Nors, kaip pažymėjo LSA prezidentas Dalius Gedvilas, Centras yra pakankamai pasirengęs vertinti statybininkų kompetencijas ir kvalifikaciją, tačiau bazė iki šiol buvo per silpna labiau patyrusiems statybininkams.
Tačiau jau kitą vasarą, kaip patvirtino dr. D. Martišauskienė, modernizavus Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą, čia galima bus atlikti kompetencijų vertinimą. Lėšų modernizavimui skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mokymo centro vadovė pastebi, kad jokia mokymo įstaiga nepajėgi ir jai nebūtina turėti visos ir pačios moderniausios mokymo įrangos. Verslo ir profesinio mokymo bendrystė kuria sinergiją, tad pažintinio ir praktinio mokymo galimybė įmonėse – naudinga visiems proceso dalyviams. Sėkmę šiuo atveju lemia, dr. D. Martišauskienės pastebėjimu, darbdavio požiūris, kiek praktikos metu leidžiama dirbti su naujausiomis technologijomis, įranga. Tik sinergija pateisins verslo lūkesčius gauti išmokytą dirbti darbuotoją.
Kokią vertę mato ir ką siūlo verslas
„Su Mokymo centru bendradarbiaujame tardamiesi, kaip geriau parengti moksleivius praktiškai, kad kuo mažiau sunkumų patirtų darbdaviai, priimdami absolventus dirbti jau praktiškai. Aptariame naujų profesijų poreikį ir galimybes paruošti, lyginame praktiką su mokymu“, – pasakoja „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, akcentuodamas, kad kur kas daugiau galima pasiekti, verslui ir Mokymo centrui veikiant kartu. Tai reiškia ne tik aukštesnę parengimo kokybę – baigę tokią mokyklą darbuotojai greičiau įsilieja į gamybinius procesus.
Pridėtinę bendrystės su verslu vertę gauna ir Mokymo centras. Tai leidžia greitai orientuotis į naujoves, į rinkos poreikius, nedelsiant aptikti problemines vietas, diegti naujoves – veikti „čia ir dabar“. Verslas mokymo procese dalyvauja ir betarpiškai: specialistai supažindina ir mokytojus, ir mokinius su naujausiomis medžiagomis, technologijomis, veda pamokas.
J. Dumašius, kaip verslo atstovas, taip pat mato abipusę naudą. Todėl „Hidrostatyba“ priima praktikai moksleivius, kasmet po kelis priima ir nuolatiniam darbui.
J. Dumašius pritaria uostamiesčio mero V. Grubliausko nuostatai, kad galimybių parengti reikalingų, naujų profesijų specialistų turi ieškoti visos pusės: „Reikia skleisti žinią regiono mokykloms, pasakojant apie statybos verslą, galimybes įsigyti profesiją ir gauti kokybiškų žinių Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre.“
Ką Klaipėdos Erenesto Galvanausko profesinio mokymo centras reiškia Klaipėdai ir Lietuvos statybos sektoriui
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Kaipėdos meras
Uostamiestis yra valstybės vartai į pasaulį, vienas iš strateginių Lietuvos miestų. Tad natūralu, kad neaugantis miestas, kuriame nėra statybininko, nevyksta statybos, sunkiai įsivaizduojama – uostamiesčiui reikia specialistų, susijusių su statybomis. Tai, kad Klaipėda turi ir E. Galvanausko profesinio mokymo centrą, kur rengiami specialistai statybininkai, mums svarbu – tai išskirtinės svarbos pozicija, kalbant apie profesinio mokymo situaciją Klaipėdoje. Mes suvokiame ir kitą aspektą – kylant reikalavimams visiems statybos darbams, pačiam statybos sektoriui, sprendimų reikia ieškoti ten, kur statybininkai gauna pirmąsias žinias, pirmuosius įgūdžius. Nuo to, kaip išmokstama abėcėlė, priklauso, kaip“ išmokstama rašyti romanus, gilintis į aukštąją matematiką“. Tai, kad Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre yra ir būtų rengiami aukštos kvalifikacijos statybininkai, yra ne tik tos įstaigos atsakomybė. Tai yra ir miesto rūpestis, kad žmonės būtų parengiami kuo kokybiškiau, kad turėtų platesnį suvokimą, nei – plyta, mentelė, tinkas. Mes visi sykiu turime investuoti į šiuolaikišką, plataus akiračio žmogų, atsakingą statybininką. Mes turime sukurtą ir įgyvendinamą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją iki 2030 metų. Joje sudėti visų bendruomenių lūkesčiai, įvardinti iššūkiai, problemos, sprendimo būdai. Įgyvendinat strategiją, visi vienodai esame prisiėmę atsakomybę, „užsidėję pančius“, kuriuos turime ryžtingai tempti į 2030 metus. Jei kalbėsime tik apie uostą ar universitetą, strategijos įgyvendinimas nebus visavertis, tad bendradarbiavimas su verslu, konkrečiai su statybos verslu, yra viena iš pamatinių uolų, ant kurios Klaipėda gali statyti savo ateitį 2030 m. ekonominio proveržio įgyvendinimo kontekste.
Dalius GEDVILAS, LSA prezidentas Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras rengia statybininkus, todėl labai vertiname jo indėlį į statybų sektorių – statybininko profesijos viešinimą, įvaizdžio gerinimą ir prestižo didinimą. Jaunieji šio Centro apdailininkai konkursuose demonstruoja geras žinias – 4–5 vietos iš 10–12 dalyvių. LSA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 19 profesinio rengimo įstaigų. Kiekvienos įstaigos aktyvumas priklauso nuo jos vadovo lyderystės – kuo vadovas išradingiau dirba, tuo daugiau statybininkų pritraukia mokintis. Tai reiškia, kad įstaigų išradingumas atneša Lietuvos statybų sektoriui daugiau darbo jėgos, kurios dabar labai trūksta. Klaipėdoje veikiantis Centras daro teigiamą įtaką tiek visai švietimo sistemai, tiek statybininkų bendruomenei, tiek statybininko profesijos prestižui. Centrą ir toliau reikėtų stiprinti: tiek jo materialinę bazę, tiek dėstytojus, kad būtų galima suteikti kuo kvalifikuotesnį mokymą.