Seimas pritarė naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1465(3), kuriuo atsižvelgiama į poreikį nustatyti pagrindinius vidaus kontrolės, sukūrimo, jos įgyvendinimo, veikimo priežiūros ir tobulinimo principus ir įgyvendinamos Valstybės kontrolės rekomendacijos tobulinti vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą, papildant šiuo metu galiojantį įstatymą vidaus kontrolės principais, elementais, dalyviais, jų kompetencija praplečiant įstatymo taikymo sritį ir susiejant ją su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme apibrėžtu viešojo sektoriaus subjektų sąrašu, atnaujinant vidaus audito tarnybų steigimo pagrindus, nustatant viešųjų juridinių asmenų vadovams pareigą nustatyti vidaus kontrolės politiką ir paskiriant Finansų ministeriją institucija, atsakinga už metodinį vadovavimą visais vidaus kontrolės klausimais.
Įstatyme įtvirtinta, kad viešojo juridinio asmens vadovas nustato vidaus kontrolės politiką, apimančią visus vidaus kontrolės elementus, rengiamą pagal finansų ministro patvirtintą vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką ir užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą jos įgyvendinimą ir tobulinimą.
Institucija, atsakinga už metodinį vadovavimą vidaus kontrolei bus Finansų ministerija, kuri finansų ministro nustatyta tvarka rinks informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis, analizuos vidaus audito tarnybų veiklą ir teiks rekomendacijas dėl jos tobulinimo bei užtikrins išorinį vidaus audito tarnybų veiklos vertinimą.
Įstatymas priimtas 85 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius.