2019 m. liepos 10 d. Vyriausybė patvirtino krizių prevencijai ir valdymui skirtą grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarką, grindžiamą grėsmių stebėjimo indikatoriais. Ši tvarka leis koordinuotai – dalyvaujant ne tik žvalgybos institucijoms, bet ir ministerijoms, teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms – stebėti ir vertinti saugumo aplinkos pokyčius, bendrą hibridinių grėsmių mastą, intensyvumą, tarpusavio sąsajas ir poveikį nacionaliniam saugumui, prognozuoti grėsmių tendencijas ir šalinti nustatytas grėsmes. Atsižvelgdama į grėsmių dinamiką, Vyriausybė kasmet nustatys grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijos prioritetus ir priemones.
Šiuo sprendimu, įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl poreikio keisti teisinę bazę, pritaikant ją prie šiandienos iššūkių ir pasirengimo atsakyti į hibridines grėsmes, baigiami vykdyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti integruotos tarpinstitucinės krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos modelio sukūrimo ir įteisinimo veiksmai.
Kartu pažymėtina, kad jau nuo 2018 m. veikia Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija, vadovaujama Ministro Pirmininko, kuri reguliariai renkasi aptarti aktualių nacionaliniam saugumui užtikrinti klausimų (šią komisiją sudaro ministrai, žvalgybos institucijų vadovai, Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kiti pareigūnai). Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuras, atliekantis grėsmių prevencijos koordinavimą tarp valstybės institucijų ir įstaigų, komisijos posėdžių rengimo ir kitas funkcijas, pasitelkiant ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų atstovų ekspertus. Nuo 2019 m. rugsėjo veiklą pradės Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų atstovų, taip užtikrinant formalų nuolatinį valstybės institucijų kompetencijų sutelktumą grėsmių prevencijai, pasirengimui valdyti krizes (rengiant valdymo planus, pratybas) ir krizių valdymui.
Visus šiuos pokyčius lėmė pakitusi saugumo aplinka, pasižyminti tuo, kad išorės ir vidaus, karinės ir nekarinės grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai yra tarpusavyje susiję, konvencinės karinės grėsmės Lietuvos Respublikai ar kitai regiono šaliai nebėra teorinės, o karinės ir nekarinės (diplomatinės, informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės, finansinės, teisinės) priemonės, nukreiptos prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, gali būti naudojamos išvien, siekiant paveikti pažeidžiamiausias valstybės gyvenimo sritis. Todėl tik koordinuoti už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų veiksmai ir efektyvi grėsmių stebėjimo ir perspėjimo apie grėsmes sistema gali sudaryti prielaidas laiku priimti reikiamus sprendimus dėl adekvataus reagavimo į grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius bei jų pokyčius, kartu stiprinti valstybės atsparumą galimoms krizėms ir pasirengimą atsakyti į hibridines grėsmes.