38 proc. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savo strateginiuose veiklos planuose nėra išsikėlusios ambicingų pelningumo rodiklių, rodo naujausias Valdymo koordinavimo centro atliktas VVĮ strategijų įgyvendinimo vertinimas. Siektinų nuosavo kapitalo pelningumo (ROE) arba grynojo pelno rodiklių išsikėlimas yra silpniausia VVĮ strateginio planavimo ir jų įgyvendinimo grandis.
„Vertindami, kaip VVĮ įgyvendina savo strateginius veiklos planus, tegalime rašyti „septintuką“, nes pasigendame ambicingų pelningumo rodiklių siekimo. 38 proc. VVĮ pernai nebuvo išsikėlusios ROE arba grynojo pelno kaip pagrindinio siektino pelningumo rodiklio, nepaisant to, kad komercinę veiklą vykdančioms įmonėms Vyriausybė nustato siektiną nuosavo kapitalo kainą, o kas dešimta VVĮ apskritai nesiekė jokių pelningumo rodiklių“, – pažymi Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.
Valdymo koordinavimo centro analitikų vertinimu, ambicijų stoka uždirbti grąžą valstybei yra ydinga ir nepateisinama praktika, nes net ir toms VVĮ, kurios nevykdo jokios komercinės veiklos, Vyriausybė yra iškėlusi reikalavimą dirbti bent nenuostolingai, t. y. siekti teigiamo grynojo pelno.
„Pastebėjome, kad dauguma VVĮ linkusios nusistatyti daugiau nefinansinių nei finansinių rodiklių. Taip pat netolygus yra VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaitose pateikiamų rodiklių skaičius, kuris svyruoja nuo 5 iki 60. Tai parodo, kad dalies VVĮ strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapių bei rodiklių nustatymo praktika ženkliai skiriasi ir dažnoje įmonėje keliama per mažai veiklos rezultatus atskleidžiančių siektinų rodiklių, ypač finansinių. Įmonės, ypač vykdančios komercinę veiklą, turėtų kelti daugiau siektinų finansinių rodiklių, susijusių su įmonių veiklos efektyvumu, pelningumu, kapitalo struktūra, mokamais dividendais“, – tvirtina Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius.
Vertintojai pažymi, kad daugumos VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaitos yra paruoštos paviršutiniškai. VVĮ vengia detaliai pateikti aplinkos veiksnius, kurie turi arba ateityje turės įtakos įmonės veiklai, pateikiami pernelyg abstraktūs paaiškinimai, kodėl buvo nepasiekti tam tikri rodikliai arba apskritai jų nepateikiama. „VVĮ atstovaujančios valstybės institucijos bei atsakingi kolegialūs organai privalo užtikrinti, kad gerintų teikiamų strategijos įgyvendinimo ataskaitų kokybę ir siektų, kad jos atitiktų Valdymo koordinavimo centro bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rekomendacijas“, – pabrėžė V. Danielius.
2018 metų VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaita yra parengta remiantis pateiktomis 52 įmonių individualių strategijų įgyvendinimo ataskaitomis. Valdymo koordinavimo centro parengtos ataskaitos išvados bei rekomendacijos yra pateiktos Vyriausybei.
Apie Valdymo koordinavimo centrą
Valdymo koordinavimo centras (VKC) – Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. VKC taip pat atstovauja Lietuvą EBPO valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje. 100 proc. VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ akcijų priklauso valstybei.
Daugiau informacijos apie Valdymo koordinavimo centrą: https://www.vkc.sipa.lt/