Bute nebeišsitenka, o namas užmiestyje atskirtų nuo pasaulio – taip savo santykį su nekilnojamuoju turtu apibūdina vilnietis Justas. Jis, kaip ir daugelis jaunų žmonių, didžiąją dalį savarankiško gyvenimo praleido nuomojamame bute, tačiau sukūręs šeimą ir susilaukęs pirmagimio nusprendė įsigyti nuosavą būstą. Tik reikėjo pasirinkti: keltis į erdvesnį butą ar ieškoti ekonomiško namo su kiemu.
„Pasitarę su žmona supratome, kad neįsivaizduojame buto, kuriame būtų patogu laikyti vaikišką vežimėlį, dviračius, auginti mūsų didelės veislės šunį. Pradėjome dairytis namo, tačiau buvo labai svarbu, kad jis būtų mieste: norėjome ne daugiau nei per pusvalandį automobiliu nuvykti į darbą ir ne daugiau nei per 20 min. pėsčiomis pasiekti vaikų darželį, mokyklą ir artimiausią parduotuvę“, – pasakoja vyras.
Senos statybos namai – dideli, nauji – tik užmiestyje?
Pradėjęs šeimai ieškoti namo mieste, Justas susidūrė su rinkos realybe. Didelė dalis jau pastatytų individualių namų Vilniuje pasirodė esą 200 ar net 300 kv. m ploto arba jaunos šeimos kišenei tiesiog neįkandami.
„Didelės kvadratūros namui reikia daugiau laiko, priežiūros, išlaikymo sąnaudų, o mes viso to nebūtume galėję skirti. Įperkamas variantas galbūt buvo kotedžas, tačiau nenorėjome leistis į kompromisus dėl nuosavo kiemo ir laisvo judėjimo namuose: turintys mažų vaikų supras, kad gyvenimas per du ar tris aukštus apsunkina buitį. Jau nekalbu apie lokaciją, dažniausiai nutolusią nuo miesto centro, kuriame abu dirbame, per dešimtis kilometrų“, – mini vilnietis.
Dar vienas aspektas, kuris paieškų pradžioje nuvylė, buvo infrastruktūra. Pačiam vestis vandentiekį ar nuolat važinėti namo žvyrkeliu jaunam vyrui pasirodė nereikalingi sunkumai.
Pasidomėkite, ar gyvensite apšviestoje gatvėje
Nekilnojamojo turto ekspertė Jurgita Kveselaitė sako, kad jaunos šeimos dažnai susiduria su panašiomis dilemomis: rasti patogią sklypo vietą su tinkamai suprojektuotu gyvenamuoju namu gali būti iššūkis, nes kiekvienos šeimos poreikiai skirtingi, o lūkesčiai gyvenamajam būstui – dideli.
„Pastebiu, kad jaunos šeimos vis dažniau renkasi vienaaukščius, kompaktiškus, 90–110 kv. m gyvenamuosius namus, tačiau tik tose vietose, kur aplink yra išvystyta infrastruktūra. Susisiekimas, nedideli atstumai nuo svarbiausių objektų šeimai: darželių, mokyklų, apsipirkimo vietų, parkų yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir įdiegtos komunikacijos, asfaltuoti keliai, šaligatviai, lengvai pasiekiamas visuomeninis transportas. Visuomet sakau – pasidomėkite, ar gyvensite jau apšviestoje gatvėje. Tai daug ką pasako apie vystomą projektą ir infrastruktūrą, į kurią keliatės“ , – sako J. Kveselaitė.
Nors atvejų, kai įsikėlus į pastatytą namą gatvės šalia jo išasfaltuojamos tik po kelių metų, mažėja, vilniečiui Justui tai buvo vienas pagrindinių galvos skausmų. Vis tik šeima rado išeitį – įsigijo keliolikos arų sklypą su suprojektuotu 100 kv. m namu.
„Mes radome tinkamą variantą Klevinės gyvenvietėje, „Bendorėlių slėnyje“. Vieta – miesto pakraštys, bet iki artimiausios parduotuvės vos 1 km, iki vaikų darželio ir mokyklos apie 2 km, į darbą automobiliu važiuoju apie 20 min. Tiesą sakant, man, gimusiam ir užaugusiam Vilniuje, buvo didelė staigmena, kad tokių variantų yra. Arba miestas plečiasi, arba NT vystytojai tampa atidesni: man iki šiol nesuprantama, kaip šeimą galima iškraustyti į su miestu patogiai nesujungtus laukus. O kas bus, kai teks grįžti namo viešuoju transportu arba skubiai vykti į polikliniką?“, – sako jaunas vyras.
Ploto mažiau, bet gyvenamųjų erdvių – daugiau
Namo paieškos metu pasikeitė ir šeimos požiūris į būsto plotą. „Buvome įsitikinę, kad 80 kv. m gyvenamųjų namų niekas nestato, nes jei jau namas – tai būtinai didelė tvirtovė, kurią brangu įpirkti ir sudėtinga išlaikyti. Tačiau situacija rinkoje, mano akimis, tikrai yra pasikeitusi: juk gyvenimas 80 kv. m name yra visiškai kitoks nei tokio pat dydžio bute. Kvadratūra ta pati, bet erdvės jausmas ir galimybės – vos ne dvigubos“, – teigia Justas.
Kveselaitė antrina vilniečiui: tiesa, kad individualių namų plotai traukiasi. To priežastis – besikeičiantis gyvenamųjų erdvių suvokimas. „Įdomu tai, kad Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 35 kv. m naudingojo būsto ploto, o Eurostato duomenimis – apie 1,5 kambario. Plotas kaip ir tas pats, tačiau matavimo vienetai – skirtingi. 35 kv. m erdvėje galima įrengti ir kelis uždarus, mažyčius kambarius, kurie dar bus užgrūsti ir spintomis, arba vieno miegamojo butą, su sienine spinta ir atskira svetaine. Ploto tiek pat, tačiau erdvės gyventi turbūt daugiau pastarajame“, – sako ekspertė.
Pasak jos, būsto projektavimo tendencijos aiškios – vis daugiau dėmesio skiriama kuo erdvesniam naudingajam plotui, tai yra gyvenamiesiems kambariams, jų funkcionalumui. Dėl to būstuose statoma vis mažiau sienų, vis mažiau vietos užima koridoriai, praėjimai, dideli baldai. Tinkamai suprojektavus naudingąsias erdves, trijų asmenų šeimai nebelieka prasmės ieškoti kelių šimtų kvadratų namų, – jie komfortą randa pigesniuose, ekonomiškesniuose būstuose, kurie sukelia mažiau rūpesčių.
Rado ir tai, ko neieškojo
Naujieji Justo šeimos namai „Bendorėlių slėnyje“ yra apsupti kelių ežerų, Bukiškio miško, šalia netgi driekiasi Vanagynės geomorfologinis draustinis. Vyras sako, kad Vilniaus pakraštyje rado tai, ko nesitikėjo.
„Prisipažinsiu, kad mes gamtos prieglobsčio neieškojome. Ramybė ir tyla namuose – labai svarbu, tačiau tikrai nesitikėjau, kad užaugęs blokinių daugiabučių kieme galėsiu sau leisti gyventi šalia draustinio. Tokią prabangą suradome atsitiktinai ir, beje, už labai gerą kainą“, – sako Justas.
NT ekspertė J. Kveselaitė sutinka, kad gamtos apsuptis miesto teritorijoje yra didelė prabanga, tačiau vien dėl gamtos keltis į namą nebūtina – sostinėje gausu žalumos apsuptų daugiabučių. Pavyzdžiui, prie ežero įsikūrusi Pilaitės „Gilužio rivjera“ ar prie Neries upės pastatytas „Lazdynėlių vingio“ projektas.
Tiesa, dėl kainos moteris Justui pritaria: erdvesnis būstas šalia miesto centro gali būti kur kas brangesnis nei atokiau pastatytas kompaktiškas namas. Svarbiausia, ieškoti sau ir savo šeimai tinkamo varianto bei nepasikliauti stereotipais: kad jei į namą, tai tik užmiestyje, o jei į butą – toli nuo gamtos.