LVŽS frakcijos Seime nariai Aurelijus Veryga, Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė šiandien registravo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis supaprastinama paciento sutikimo atlikti medicinines procedūras gavimo tvarka. Įstatymo pataisų iniciatoriai tikisi, kad Seimui priėmus siūlomas įstatymo pataisas laimės ir gydytojai, ir pacientai: dėl sumažėjusios administracinės naštos pildant medicinos dokumentus gydytojai daugiau laiko galės skirti tiesioginiam bendravimui su pacientais, o pacientai gaus išsamesnes konsultacijas ir taip pat pildys mažiau dokumentų.
Įstatymas jau dabar daliai medicinos procedūrų, kurios nėra invazinės ar intervencinės, taiko paciento sutikimo prezumpciją – yra laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka būti apžiūrėtu bei gydomu, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų prieinama jo buvimo šioje įstaigoje metu. Tačiau problema yra ta, kad įstatymas labai plačiai apibrėžia „invazinės ir (ar intervencinės procedūros sąvoką: „Invazinė ir (ar) intervencinė procedūra – medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas“.
Ministras A. Veryga pastebi, kad pagal galiojančius teisės aktus, iš esmės, bet toks medicinos prietaiso panaudojimas, kurio veikiami paciento audiniai ir (ar) organai, net nepažeidžiant tų audinių ir (ar) organų vientisumo, yra pripažįstamas „invazine ir (ar) intervencine procedūra“ ir todėl reikalaujama rašytinės formos paciento sutikimo. Tyrimas echoskopu, kraujospūdžio matavimas, tepinėlių paėmimas – visa tai šiuo metu pagal Įstatymą yra „invazinės procedūros“, nes medicinos prietaisas veikia paciento audinius. „Rizika pacientui tokių procedūrų metu – minimali, tiesiog teorinė. Nenustebčiau, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, matuodami kraujospūdį, kolegos medikai net nesusimąsto, jog pagal įstatymą jie atlieka „invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą“. Tad ar reikia tokią tvarką, kuomet reikalaujama rašytinio sutikimo užpildant specialią sutikimo formą, tęsti? Juo labiau, kad visi žinome, kiek daug laiko sveikatos priežiūros specialistai praleidžia pildydami dokumentus?“ – retoriškai klausia sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Seimo narys R. Karbauskis pažymi, kad administracinės naštos mažinimas, perteklinės dokumentacijos pildymo atsisakymas, orientacija į žmogų, o ne į biurokratinius mechanizmus – bendras, visiems sektoriams taikomas LVŽS rinkimų programos siekinys. „Ateidami į Seimą Lietuvos žmonėms žadėjome, kad sieksime, jog valstybė atsisakytų perteklinių reikalavimų. Šiandien tą žingsnį žengiame apibrėždami mediko ir paciento santykius. Jie turėtų būti orientuoti į paciento poreikių tenkinimą, o ne pacientų parašų, papildomų dokumentų, formų pildymą. Manau, toks mūsų sprendimas palengvins gydytojų darbą ir leis sutaupytą laiką skirti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui, paciento apžiūrai“ – sako LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės teigimu, šiuo metu galiojantis reguliavimas buvo perteklinis ir neproporcingas. „Galiojanti įstatymo redakcija iš esmės sulygino dvi procedūras – sudėtingą operaciją, tokią kaip širdies persodinimas, ir echoskopiją ar burnos ertmės apžiūrą, kuriai taip pat naudojami medicinos prietaisai. Tai labai skirtingos, vien vertinant jų keliamas rizikas pacientui, procedūros, tuo tarpu reikalavimai paciento pasirašomoms sutikimo formoms iš esmės buvo tie patys, be to – dar ir tvirtinami ministro įsakymu. Dabar reguliavimas pasikeis. Ministro įsakymu bus tvirtinamas procedūrų, kurios gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašas ir tokiu atveju nebus reikalaujama pildyti specialią formą ir gauti nustatytos formos rašytinį sutikimą.“
Jei LVŽS frakcijai Seime narių siūlomoms Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms pritartų Seimas, supaprastinta paciento sutikimo gavimo tvarka įsigaliotų jau 2020 m. sausio 1 d.