Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje matyti, kad beveik trečdalis valstybinių auditų rekomendacijų kalba apie strateginių, kompleksinių pokyčių būtinybę. Tačiau didelė dalis sprendimų, kuriuos stebi aukščiausioji audito institucija kaip rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, yra lokalūs, orientuoti į vienos srities pokyčius – pasigendama sisteminių esminių pokyčių.
„Rekomendacijų būklė rodo, kad pasirinkimą tarp ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų dažniausiai laimi pastarieji, kurie atitolina pamatinius sprendimus, o kartais, pasirodo, yra ir nesuderinami tarpinstituciniu lygmeniu. Sprendimų priėmėjus, analitinius centrus, mokslinių tyrimų įstaigų ekspertus kviečiame naudoti aukščiausiosios audito institucijos produktus ir kurti koordinuojamus, pamatinius tarpinstitucinius pokyčius, matyti vieningą visumą, ko pastaruoju metu ypač stinga“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Pateiktoje ataskaitoje išryškėjo viena daugiausiai pokyčių reikalaujanti sritis – švietimas. Pagrindiniai laukiami pasikeitimai – ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srityse.
Iki šiol nenustatyti vienodi kokybiniai bendrojo ugdymo pažangos stebėsenos rodikliai, o savivaldybėms palikta teisė pačioms tai spręsti vietos lygmeniu. Nesutarus dėl šių rodiklių, susijusių su mokinių pasiekimais ir ugdymo kokybe, siekis gerinti mokinių pasiekimus vis dar lieka tik „popierinis“ rodiklis svarbiausiame šalies strateginiame dokumente.
Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas turi įtakos geresniems vaikų pasiekimams vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Deja, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas ne visiems vaikams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinusi aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijas užtikrintų gerėjančius mokinių pasiekimus ir ugdymosi rezultatus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą. Pastaraisiais metais buvo atlikti keli auditai švietimo srityje: „Ar gali gerėti mokinių pasiekimai“ ir „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“.
Aukščiausioji audito institucija rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje apžvelgė ir kitas audituotas sritis, kuriose įgyvendinamos svarbiausios valstybinio audito rekomendacijos. Tarp jų – ir valstybės biudžeto valdysenos, viešojo valdymo, valstybinės žemės valdymo, informacinės visuomenės plėtros ir kitų audituotų sričių rekomendacijos. Nuo 2016 m. pusė teiktų rekomendacijų įgyvendinta ir stebėsena baigta, 29 proc. rekomendacijų vėluojama įgyvendinti sutartais terminais, 21 proc. rekomendacijų terminas nepasibaigęs.
Rekomendacijų įgyvendinimas laiku ypač svarbus siekiant pažangos viešajame sektoriuje, o jų nevykdymas atitolina visuomenei naudingus pokyčius. Valstybės kontrolė atlieka rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikia Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira visa informacija apie atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – visą informaciją galite rasti čia.