2019 metais atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo – pokytį pajuto dauguma šalies dirbančiųjų. Kilo tiek bazinio darbuotojų užmokesčio, tiek ir bendrosios grynosios pajamos. Atlygiai Kaune augo mažiau nei Vilniuje, bet atotrūkis mažėja. Tiesa, artimiausiais metais atlyginimų prieaugis gali būti nuosaikesnis, rodo kompanijos „Baltic Salary Survey“ reprezentacinis tyrimas, kurio metu išanalizuoti 200 tūkst. dirbančiųjų atlygio pokyčiai Baltijos šalyse.
Kaip rodo apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 procentams. Bazinis užmokestis vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 procento. Palyginimui, Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis.
Labiausiai atlyginimai kilo finansų (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.) sektoriuose. Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Teigiama, kad tam didelę įtaką turėjo ir mokesčių reforma.
Apklausa atskleidė, kad 2020–2022 m. atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus, bet bendras įmonių nusiteikimas optimistiškesnis, nei daugelio skelbiamų prognozių.
Šiemet daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai.
„Dėl didelės darbo jėgos konkurencijos darbdaviai ne tik kelia atlyginimus, bet ir vis daugiau investuoja į papildomas nefinansines darbuotojų motyvacijos sistemas. Tokiomis papildomomis naudomis siekiama pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus“, – sako Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas.
Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams. Tačiau padaugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafiko ir darbo iš namų galimybė.
Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 procentų. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus, 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. kompanijų planuoja darbuotojų skaičių mažinti. Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 proc. Viena svarbiausių tai lemiančių priežasčių – darbo rinkos traukimasis. Didesnė dalis įmonių planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus.
„Organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus. Siekdamos keisti situaciją, kompanijos investuoja į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, į esamų darbuotojų vadovavimo gebėjimų ugdymą“, – sako P. Blusius.
„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje analizuojami 200 tūkst. darbuotojų duomenys.